Vilnius

Vilniaus senamiestyje esanti Stiklių gatvė XX a. tapo vienu dažniausių dailininkų motyvų. Tai tapybiška, siaura gatvelė su arka ir mūriniais namais, kuriuose veikė daugybė krautuvėlių, sandėlių, dirbtuvių. Krautuvėlės buvo vos kelių kvadratinių metrų dydžio, o vienintelės jų durys atstodavo ir langą. Gatvės sienos buvo chaotiškai nukabintos iškabomis. Anot amžininkų, čia buvo nuolatinė žmonių spūstis, krautuvėlių savininkai, gaudydami praeivius, prekiavo tiesiog gatvėje, kvartalas skambėjo nuo triukšmo, pardavėjų riksmų ir nurimdavo tik šabo dienomis. Greita, skubria maniera tušu nupiešta scena perteikia miesto šurmulį: siaura gatvė pilna praeivių, moterų su pirkinių pintinėmis, vaikų. Sprendžiant iš monogramos, sukūrimo datos ir stilistikos, piešinys priskirtinas rusų dailininkui Sergejui Južaninui (1862–1933). Jis gyveno Vilniuje 1909–1915 m., dėstė Vilniaus piešimo mokykloje, piešė, tapė nuotaikingus senamiesčio kampelius.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p.

Vilniaus senamiestyje esanti Stiklių gatvė XX a. tapo vienu dažniausių dailininkų motyvų. Tai tapybiška, siaura gatvelė su arka ir mūriniais namais, kuriuose veikė daugybė krautuvėlių, sandėlių, dirbtuvių. Krautuvėlės buvo vos kelių kvadratinių metrų dydžio, o vienintelės jų durys atstodavo ir langą. Gatvės sienos buvo chaotiškai nukabintos iškabomis. Anot amžininkų, čia buvo nuolatinė žmonių spūstis, krautuvėlių savininkai, gaudydami praeivius, prekiavo tiesiog gatvėje, kvartalas skambėjo nuo triukšmo, pardavėjų riksmų ir nurimdavo tik šabo dienomis. Greita, skubria maniera tušu nupiešta scena perteikia miesto šurmulį: siaura gatvė pilna praeivių, moterų su pirkinių pintinėmis, vaikų. Sprendžiant iš monogramos, sukūrimo datos ir stilistikos, piešinys priskirtinas rusų dailininkui Sergejui Južaninui (1862–1933). Jis gyveno Vilniuje 1909–1915 m., dėstė Vilniaus piešimo mokykloje, piešė, tapė nuotaikingus senamiesčio kampelius.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p.