Sode

Po Paulio Gauguino ieškoti savojo Edeno į Ramiojo vandenyno salas keliavo dešimtys Vakarų tapybos tradicijos suformuotų menininkų. Vydamasis gogenišką žemės rojaus viziją 1966 m. iš Santa Monikos Kalifornijoje ten išvyko ir mūsų tautietis Jonas Rimša (1903–1978). Jis išbuvo Taityje septynis mėnesius, tačiau įspūdžių ir tapybos motyvų prikaupė keleriems metams. Rimšos kūrybos tyrinėtoja Nijolė Tumėnienė kompoziciją Sode laiko vienu ankstyviausių Taityje nutapytų dailininko kūrinių. Tikėtina: šis darbas pastebimai skiriasi nuo kitų Rimšos Taičio tematikos paveikslų beveik grafiniu ornamentiškumu, atida detalėms ir harmoningu koloritu, nuaustu iš augmenijos žalumą ir dangaus mėlynumą perteikiančių potėpių, kurių fone traukia žvilgsnį raudonas merginos drabužis ir tos pat spalvos namelio stogas. Pasak Tumėnienės, paveiksle atkurtas peizažas, atsiverdavęs prieš Rimšos akis, jam išėjus iš namo Pirae, kur dailininkas apsistojo atvykęs į Taitį, o mergina galėtų būti namo savininko Adrieno Tuarau dukra Maeva – pirmasis vietinis Rimšos modelis (Jonas Rimša. Tropikų šauksmas, kat., sudaryt. N. Tumėnienė, Vilnius, 2011, p. 69). Nepaisant realių prototipų, kūrinys suvokiamas kaip svajonės apie amžiną vasarą ir jaunystę atspindys.

Jei reikėtų apibūdinti šią Jono Rimšos (1903–1978) kompoziciją žanriniu požiūriu, sakytume, kad tai − peizažas su figūra. Tačiau, įsižiūrėjus į paveikslą atidžiau, nustebina, kiek daug čia mažų natiurmortų. Juose vis tas pats motyvas – vaisiai, vaisiai ir vaisiai. Po fikuso lapais prie merginos kojų, šalia pinto krėslo ir ant krėslo. Juos aptikus, kaip natiurmorto dalys pradeda atrodyti net ir vaisiai, pavaizduoti medžių šakose, žiedai ant krūmo patvoryje. Kita vertus, natiurmortą primena ir visas paveikslas, peizažą ir figūrą sustingdęs it dekoratyviame audinio ornamente.

Tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“, 2015 m. vasario 12 – balandžio 12 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius;  „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Po Paulio Gauguino ieškoti savojo Edeno į Ramiojo vandenyno salas keliavo dešimtys Vakarų tapybos tradicijos suformuotų menininkų. Vydamasis gogenišką žemės rojaus viziją 1966 m. iš Santa Monikos Kalifornijoje ten išvyko ir mūsų tautietis Jonas Rimša (1903–1978). Jis išbuvo Taityje septynis mėnesius, tačiau įspūdžių ir tapybos motyvų prikaupė keleriems metams. Rimšos kūrybos tyrinėtoja Nijolė Tumėnienė kompoziciją Sode laiko vienu ankstyviausių Taityje nutapytų dailininko kūrinių. Tikėtina: šis darbas pastebimai skiriasi nuo kitų Rimšos Taičio tematikos paveikslų beveik grafiniu ornamentiškumu, atida detalėms ir harmoningu koloritu, nuaustu iš augmenijos žalumą ir dangaus mėlynumą perteikiančių potėpių, kurių fone traukia žvilgsnį raudonas merginos drabužis ir tos pat spalvos namelio stogas. Pasak Tumėnienės, paveiksle atkurtas peizažas, atsiverdavęs prieš Rimšos akis, jam išėjus iš namo Pirae, kur dailininkas apsistojo atvykęs į Taitį, o mergina galėtų būti namo savininko Adrieno Tuarau dukra Maeva – pirmasis vietinis Rimšos modelis (Jonas Rimša. Tropikų šauksmas, kat., sudaryt. N. Tumėnienė, Vilnius, 2011, p. 69). Nepaisant realių prototipų, kūrinys suvokiamas kaip svajonės apie amžiną vasarą ir jaunystę atspindys.

Jei reikėtų apibūdinti šią Jono Rimšos (1903–1978) kompoziciją žanriniu požiūriu, sakytume, kad tai − peizažas su figūra. Tačiau, įsižiūrėjus į paveikslą atidžiau, nustebina, kiek daug čia mažų natiurmortų. Juose vis tas pats motyvas – vaisiai, vaisiai ir vaisiai. Po fikuso lapais prie merginos kojų, šalia pinto krėslo ir ant krėslo. Juos aptikus, kaip natiurmorto dalys pradeda atrodyti net ir vaisiai, pavaizduoti medžių šakose, žiedai ant krūmo patvoryje. Kita vertus, natiurmortą primena ir visas paveikslas, peizažą ir figūrą sustingdęs it dekoratyviame audinio ornamente.

Tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“, 2015 m. vasario 12 – balandžio 12 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius;  „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.