Grojantys ir šokantys indėnai

XX a. 6-ajame dešimtmetyje Jonas Rimša pasuko į dekoratyvumą, ėmė žaisti didelėmis dekoratyviomis spalvinėmis plokštumomis, siekti kompozicijos ir kolorito ritmiškumo. Drobėje Grojantys ir šokantys indėnai glaudus figūrų komponavimo būdas, plastiškas judesys ir skambus koloritas perteikia temperamentingo aimarų šokio nuotaiką. Tokio pobūdžio darbai programiškai atitiko XX a. 4-ajame dešimtmetyje Bolivijoje išpopuliarėjusią indigenizmo kryptį. Šis politinis ir kultūrinis sąjūdis šalies savitumą siejo su senaisiais jos gyventojais ir archajine pasaulėjauta. Žvelgiant iš pasikeitusios istorinės perspektyvos, indigenizmo sąjūdis ir konkrečios jo raiškos formos – indigenų muzikos ir šokių festivaliai, liaudies amatų ir dailės populiarinimas – ne tiek įgalino indigenus, kiek pavertė juos brangiu, bet politiškai „nekenksmingu“ folkloru. To meto kultūrinis ir politinis elitas regėjo indigenus ne kaip lygiaverčius bendrapiliečius, o kaip madingą valstybingumo ir kasdienio gyvenimo elementą. Miesto buržuazijai priklausantys dailininkai ignoravo tikrąją realybę: pasikeitusius indigenų ūkininkavimo metodus, urbanizaciją, su ja susijusį nedarbą, skurdą, išlikusią socialinę nelygybę ir diskriminaciją. Iki kolumbinės indigenų religinės tradicijos ir papročiai tarsi išliko, bet dažnu atveju buvo praradę savo pirminę prasmę ir tapę spektakliu turistams.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“, 2010 m. birželio 10 – rugsėjo 5 d., Vilniaus paveikslų galerija, Vilnius; „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“, 2015 m. vasario 12 – balandžio 12 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius

XX a. 6-ajame dešimtmetyje Jonas Rimša pasuko į dekoratyvumą, ėmė žaisti didelėmis dekoratyviomis spalvinėmis plokštumomis, siekti kompozicijos ir kolorito ritmiškumo. Drobėje Grojantys ir šokantys indėnai glaudus figūrų komponavimo būdas, plastiškas judesys ir skambus koloritas perteikia temperamentingo aimarų šokio nuotaiką. Tokio pobūdžio darbai programiškai atitiko XX a. 4-ajame dešimtmetyje Bolivijoje išpopuliarėjusią indigenizmo kryptį. Šis politinis ir kultūrinis sąjūdis šalies savitumą siejo su senaisiais jos gyventojais ir archajine pasaulėjauta. Žvelgiant iš pasikeitusios istorinės perspektyvos, indigenizmo sąjūdis ir konkrečios jo raiškos formos – indigenų muzikos ir šokių festivaliai, liaudies amatų ir dailės populiarinimas – ne tiek įgalino indigenus, kiek pavertė juos brangiu, bet politiškai „nekenksmingu“ folkloru. To meto kultūrinis ir politinis elitas regėjo indigenus ne kaip lygiaverčius bendrapiliečius, o kaip madingą valstybingumo ir kasdienio gyvenimo elementą. Miesto buržuazijai priklausantys dailininkai ignoravo tikrąją realybę: pasikeitusius indigenų ūkininkavimo metodus, urbanizaciją, su ja susijusį nedarbą, skurdą, išlikusią socialinę nelygybę ir diskriminaciją. Iki kolumbinės indigenų religinės tradicijos ir papročiai tarsi išliko, bet dažnu atveju buvo praradę savo pirminę prasmę ir tapę spektakliu turistams.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“, 2010 m. birželio 10 – rugsėjo 5 d., Vilniaus paveikslų galerija, Vilnius; „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“, 2015 m. vasario 12 – balandžio 12 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius