Skalbėjos (Užupyje prie Vilnelės)

Paveikslo autorius arba autorė kol kas nenustatyti, tačiau kūrinys neabejotinai priklauso Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto baigiamiesiems darbams. Tai patvirtina jo neoklasicistinė stilistika, būdinga Liudomiro Slendzinskio mokyklai, ir didžiulis formatas. Panašių matmenų drobes tarpukario Vilniaus dailininkai kūrė tik visuomeniniams pastatams pagal užsakymą arba siekdami dailininko diplomo. Gebėjimą dirbti savarankiškai Dailės fakulteto tapybos studentai turėdavo atskleisti pristatydami didelio formato figūrinę kompoziciją darbo tema. Panašių diplominių darbų išliko vos keli, tad vien jau ši aplinkybė suteikia jiems vertės. Šis paveikslas ypač įdomus dėl konkrečios ir lengvai atpažįstamos veiksmo vietos: Vilnelės pakrantė netoli Dailės akademijos pastato Užupio pusėje su vaizdu į stačiatikių soborą.

Giedrės Jankevičiūtės tekstas

Neoklasicizmas naujai interpretavo tradicinius žanrus, temas, naudojo tradicines išraiškos priemones: figūrinę kompoziciją, aiškų piešinį, monumentalias idealizuotas formas. Įkvėpimo semtasi iš antikos, renesanso, XVII–XVIII a. klasicizmo, todėl nenuostabu, kad dailėje vyravo aktai, portretai bei figūrinės kompozicijos, o jų veikėjai buvo dažnai įkomponuojami į architektūrinį urbanistinio peizažo foną, pavyzdžiui, Dailės fakulteto diplomantų drobėse Vilniaus universiteto dailės studentų lauko pratybos arba Skalbėjos (Užupyje prie Vilnelės). Istorinės temos kompoziciją primenantis figūrų išdėstymas architektūriniame Vilniaus fone šiuo atveju visiškai buitinį veiksmą paverčia savotišku didingu įvykiu. Tiesa, atsigręždami į dailės istoriją, neoklasicistai kartu naudojosi ir modernistinių krypčių (kubizmo, ekspresionizmo) patirtimi, eksperimentavo su vaizdo deformacija, ekspresija.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Paveikslo autorius arba autorė kol kas nenustatyti, tačiau kūrinys neabejotinai priklauso Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto baigiamiesiems darbams. Tai patvirtina jo neoklasicistinė stilistika, būdinga Liudomiro Slendzinskio mokyklai, ir didžiulis formatas. Panašių matmenų drobes tarpukario Vilniaus dailininkai kūrė tik visuomeniniams pastatams pagal užsakymą arba siekdami dailininko diplomo. Gebėjimą dirbti savarankiškai Dailės fakulteto tapybos studentai turėdavo atskleisti pristatydami didelio formato figūrinę kompoziciją darbo tema. Panašių diplominių darbų išliko vos keli, tad vien jau ši aplinkybė suteikia jiems vertės. Šis paveikslas ypač įdomus dėl konkrečios ir lengvai atpažįstamos veiksmo vietos: Vilnelės pakrantė netoli Dailės akademijos pastato Užupio pusėje su vaizdu į stačiatikių soborą.

Giedrės Jankevičiūtės tekstas

Neoklasicizmas naujai interpretavo tradicinius žanrus, temas, naudojo tradicines išraiškos priemones: figūrinę kompoziciją, aiškų piešinį, monumentalias idealizuotas formas. Įkvėpimo semtasi iš antikos, renesanso, XVII–XVIII a. klasicizmo, todėl nenuostabu, kad dailėje vyravo aktai, portretai bei figūrinės kompozicijos, o jų veikėjai buvo dažnai įkomponuojami į architektūrinį urbanistinio peizažo foną, pavyzdžiui, Dailės fakulteto diplomantų drobėse Vilniaus universiteto dailės studentų lauko pratybos arba Skalbėjos (Užupyje prie Vilnelės). Istorinės temos kompoziciją primenantis figūrų išdėstymas architektūriniame Vilniaus fone šiuo atveju visiškai buitinį veiksmą paverčia savotišku didingu įvykiu. Tiesa, atsigręždami į dailės istoriją, neoklasicistai kartu naudojosi ir modernistinių krypčių (kubizmo, ekspresionizmo) patirtimi, eksperimentavo su vaizdo deformacija, ekspresija.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė