Šimtas liaudies baladžių

XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailininkai knygų iliustruotojo kelią dažnai rinkosi ne tik dėl meninių polinkių, bet ir materialiniais sumetimais. Pavyzdžiui, skulptūros studijas Kaune baigusi ir Paryžiaus Aukštosios nacionalinės dekoratyvinės dailės mokyklos Skulptūros studijoje pasitobulinusi Domicelė Tarabildienė (1912–1985) tarpukariu labiausiai išgarsėjo kaip periodikos ir knygų iliustruotoja. Būtent leidyklų honorarai padėjo pragyventi ne vienam jaunosios kartos tarpukario Lietuvos dailininkui, nesibodinčiam imtis taikomosios grafikos užsakymų. Už gratažo technika atliktas liaudiško stiliaus iliustracijas Jono Balio sudarytai tautosakos rinktinei„Šimtas liaudies baladžių“ 1939 m. Tarabildienei net buvo paskirtas nacionalinis apdovanojimas – Valstybės taupomųjų kasų premija.

Toks įvertinimas liudijo ne tiek dailininko meistrystę, kiek oficialius nepriklausomos Lietuvos Respublikos proteguojamo stiliaus prioritetus – valstybės palankumą užtikrinti galėjo tik nacionalinę šalies tapatybę atspindintis ir visuomenę konsoliduojantis menas, ir tam puikiai tiko saikinga folkloro stilizacija. Tiesa, dar nepriklausomoje Lietuvoje pradėta spaudai ruošti Balio knyga buvo išleista tik 1941-aisiais.

Teksto autorė Ieva Burbaitė

XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailininkai knygų iliustruotojo kelią dažnai rinkosi ne tik dėl meninių polinkių, bet ir materialiniais sumetimais. Pavyzdžiui, skulptūros studijas Kaune baigusi ir Paryžiaus Aukštosios nacionalinės dekoratyvinės dailės mokyklos Skulptūros studijoje pasitobulinusi Domicelė Tarabildienė (1912–1985) tarpukariu labiausiai išgarsėjo kaip periodikos ir knygų iliustruotoja. Būtent leidyklų honorarai padėjo pragyventi ne vienam jaunosios kartos tarpukario Lietuvos dailininkui, nesibodinčiam imtis taikomosios grafikos užsakymų. Už gratažo technika atliktas liaudiško stiliaus iliustracijas Jono Balio sudarytai tautosakos rinktinei„Šimtas liaudies baladžių“ 1939 m. Tarabildienei net buvo paskirtas nacionalinis apdovanojimas – Valstybės taupomųjų kasų premija.

Toks įvertinimas liudijo ne tiek dailininko meistrystę, kiek oficialius nepriklausomos Lietuvos Respublikos proteguojamo stiliaus prioritetus – valstybės palankumą užtikrinti galėjo tik nacionalinę šalies tapatybę atspindintis ir visuomenę konsoliduojantis menas, ir tam puikiai tiko saikinga folkloro stilizacija. Tiesa, dar nepriklausomoje Lietuvoje pradėta spaudai ruošti Balio knyga buvo išleista tik 1941-aisiais.

Teksto autorė Ieva Burbaitė