Saulėgrąžos

Nors saulėgrąžų tapymo pradininku modernizmo dailėje laikomas vienas impresionizmo tėvų Edouard’as Manet (1832–1883), garsiausias pasaulio saulėgrąžas nutapė Vincentas van Goghas (1853–1890), kuriuo ypač žavėjosi Antanas Samuolis (1899–1942). Be to, V. van Gogho tapyba stipriai paveikė ir A. Samuolio bendraamžės, tragiško likimo dailininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) kūrybą. Saulėgrąžos – A. Samuolio simbolinė ir sentimentali duoklė olandų modernizmo genijui. Savo ruožtu V. van Goghas šias gėles pradėjo tapyti paveiktas ne tiek Provanso gamtos įspūdžių, kiek prancūzų impresionizmo tradicijos. Galvodamas apie impresionizmo pradininką, savo noru iš gyvenimo išėjusį bičiulį V. van Goghą, ir tėvynę Prancūziją, saulėgrąžas gyvendamas Taityje tapė Paulis Gauguinas (1848– 1903). Jis net parsisiųsdino iš Prancūzijos saulėgrąžų sėklų ir pradėjo auginti šias įspūdingas gėles savo polinezietiškame darželyje. 1901 m. nutapytos P. Gauguino Saulėgrąžos – paminklas ilgesiui ir 1890 m. nusižudžiusiam draugui. Tęsiant sąsajų grandinę, galima prisiminti ir kito Lietuvos laisvūno – Vlado Eidukevičiaus (1891– 1941) Saulėgrąžas, kurias saugo Lietuvos dailės muziejus. Šis paveikslas – dar viena lietuvių dailininkų duoklė V. van Goghui.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Grupuotės „Ars“ nariams būdinga jausminė tapyba, ekspresionistinės tendencijos, neramios faktūros, sąmoningas atsigręžimas į liaudies meną, ryšys su gamta. Atsirado žanrų įvairovė, o vyresniųjų tapytojų pamėgtus portretus, peizažus ir retesnius istorinės tematikos darbus papildė buitinės kompozicijos, natiurmortai, religiniai paveikslai. Arsininkai siekė sukurti unikalų lietuvių dailės stilių, kuriame derėtų nacionalinės kultūros paveldo tradicijos ir meninės Vakarų modernizmo naujovės. 1932 ir 1934 m. Kaune surengtos dvi parodos, o 1932 m. pabaigoje paskelbtas vienintelis programinis tekstas tarpukario Lietuvos dailės istorijoje –„Ars“ manifestas.

Ryškiausios lietuvių modernistų grupuotės „Ars“ parodoje, surengtoje 1932 m., Kaune ir Paryžiuje sukurtus darbus pristatė skulptorius Juozas Mikėnas, tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Demonstruodami paramą jauniesiems, parodoje dalyvavo ir Kauno meno mokyklos dėstytojai Adomas Galdikas bei Mstislavas Dobužinskis.

Raštu buvo paskelbtas ir „Ars“ manifestas: „Apsidairę aplinkui, įsitikinam, kad nebuvimas gilesnių meno ieškojimų arba seniai nudėvėtų meno formų pamėgdžiojimas mūsų meną žudo. Mes pasiryžę šiai atgimstančios tėvynės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stilių“ (ARS, Kaunas, 1932). 1934 m. antrojoje „Ars“ parodoje darbus eksponavo tie patys aštuoni dalyviai, tik be M. Dobužinskio. Konservatyviai nusiteikę vyresnieji kolegos piktinosi jiems išsakoma arsininkų kritika ir patys spaudoje kėlė klausimą: „Kokį santykį turi mūsų liaudies kūryba su šita jų balvonine skulptūra, su šitais suterštais purvinais dažais drobės gabalais, su šitais išpūstomis akimis, kreivomis nosimis arba visai be jokių nosių portretais, mes nežinom?“(„Menas ir pseudoprimityvumas“, Lietuvos aidas, 1932, Nr. 273, p. 5). Vis dėlto arsininkų suformuoti ir įtvirtinti plastiniai bei estetiniai principai padarė, ko gero, didžiausią poveikį Lietuvos dailės modernėjimui.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Nors saulėgrąžų tapymo pradininku modernizmo dailėje laikomas vienas impresionizmo tėvų Edouard’as Manet (1832–1883), garsiausias pasaulio saulėgrąžas nutapė Vincentas van Goghas (1853–1890), kuriuo ypač žavėjosi Antanas Samuolis (1899–1942). Be to, V. van Gogho tapyba stipriai paveikė ir A. Samuolio bendraamžės, tragiško likimo dailininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) kūrybą. Saulėgrąžos – A. Samuolio simbolinė ir sentimentali duoklė olandų modernizmo genijui. Savo ruožtu V. van Goghas šias gėles pradėjo tapyti paveiktas ne tiek Provanso gamtos įspūdžių, kiek prancūzų impresionizmo tradicijos. Galvodamas apie impresionizmo pradininką, savo noru iš gyvenimo išėjusį bičiulį V. van Goghą, ir tėvynę Prancūziją, saulėgrąžas gyvendamas Taityje tapė Paulis Gauguinas (1848– 1903). Jis net parsisiųsdino iš Prancūzijos saulėgrąžų sėklų ir pradėjo auginti šias įspūdingas gėles savo polinezietiškame darželyje. 1901 m. nutapytos P. Gauguino Saulėgrąžos – paminklas ilgesiui ir 1890 m. nusižudžiusiam draugui. Tęsiant sąsajų grandinę, galima prisiminti ir kito Lietuvos laisvūno – Vlado Eidukevičiaus (1891– 1941) Saulėgrąžas, kurias saugo Lietuvos dailės muziejus. Šis paveikslas – dar viena lietuvių dailininkų duoklė V. van Goghui.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Grupuotės „Ars“ nariams būdinga jausminė tapyba, ekspresionistinės tendencijos, neramios faktūros, sąmoningas atsigręžimas į liaudies meną, ryšys su gamta. Atsirado žanrų įvairovė, o vyresniųjų tapytojų pamėgtus portretus, peizažus ir retesnius istorinės tematikos darbus papildė buitinės kompozicijos, natiurmortai, religiniai paveikslai. Arsininkai siekė sukurti unikalų lietuvių dailės stilių, kuriame derėtų nacionalinės kultūros paveldo tradicijos ir meninės Vakarų modernizmo naujovės. 1932 ir 1934 m. Kaune surengtos dvi parodos, o 1932 m. pabaigoje paskelbtas vienintelis programinis tekstas tarpukario Lietuvos dailės istorijoje –„Ars“ manifestas.

Ryškiausios lietuvių modernistų grupuotės „Ars“ parodoje, surengtoje 1932 m., Kaune ir Paryžiuje sukurtus darbus pristatė skulptorius Juozas Mikėnas, tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Demonstruodami paramą jauniesiems, parodoje dalyvavo ir Kauno meno mokyklos dėstytojai Adomas Galdikas bei Mstislavas Dobužinskis.

Raštu buvo paskelbtas ir „Ars“ manifestas: „Apsidairę aplinkui, įsitikinam, kad nebuvimas gilesnių meno ieškojimų arba seniai nudėvėtų meno formų pamėgdžiojimas mūsų meną žudo. Mes pasiryžę šiai atgimstančios tėvynės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stilių“ (ARS, Kaunas, 1932). 1934 m. antrojoje „Ars“ parodoje darbus eksponavo tie patys aštuoni dalyviai, tik be M. Dobužinskio. Konservatyviai nusiteikę vyresnieji kolegos piktinosi jiems išsakoma arsininkų kritika ir patys spaudoje kėlė klausimą: „Kokį santykį turi mūsų liaudies kūryba su šita jų balvonine skulptūra, su šitais suterštais purvinais dažais drobės gabalais, su šitais išpūstomis akimis, kreivomis nosimis arba visai be jokių nosių portretais, mes nežinom?“(„Menas ir pseudoprimityvumas“, Lietuvos aidas, 1932, Nr. 273, p. 5). Vis dėlto arsininkų suformuoti ir įtvirtinti plastiniai bei estetiniai principai padarė, ko gero, didžiausią poveikį Lietuvos dailės modernėjimui.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.