Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Iš vaistinėlės su nutapytomis durelėmis

Autorius: Antanas Samuolis (1899–1942)

Tapytojas. Gimė 1899 m. birželio 3 d. Puišių kaime, Raseinių apskrityje. 1900 m. Samulevičių šeima atsikėlė į Kauną. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje. 1919–1921 m. A. Samulevičius tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1922–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje, buvo vienas gabiausių mokinių. Anksti susirgo plaučių džiova, gydėsi įvairiose sanatorijose. 1930 m. pradėjo dalyvauti parodose: Nepriklausomųjų dailininkų draugijos (1930, 1932), Ars grupės (1932, 1934), lietuvių dailės Malmėje (1934), Rygoje bei Taline (1937) ir kitose. Dekoravo Vandžiogalos, Bagaslaviškio, Pagramančio, Siesikų bažnyčias, Kauno kunigų seminariją. Vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos tapytojų, palikęs nedidelį, bet vertingą kūrybinį palikimą (peizažų, portretų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų). 1939 m. išvažiavo gydytis į Šveicariją, Leisiną. Ten 1942 m. sausio 5 d. ir mirė.

Tapytojas. Gimė 1899 m. birželio 3 d. Puišių kaime, Raseinių apskrityje. 1900 m. Samulevičių šeima atsikėlė į Kauną. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje. 1919–1921 m. A. Samulevičius tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1922–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje, buvo vienas gabiausių mokinių. Anksti susirgo plaučių džiova, gydėsi įvairiose sanatorijose. 1930 m. pradėjo dalyvauti parodose: Nepriklausomųjų dailininkų draugijos (1930, 1932), Ars grupės (1932, 1934), lietuvių dailės Malmėje (1934), Rygoje bei Taline (1937) ir kitose. Dekoravo Vandžiogalos, Bagaslaviškio, Pagramančio, Siesikų bažnyčias, Kauno kunigų seminariją. Vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos tapytojų, palikęs nedidelį, bet vertingą kūrybinį palikimą (peizažų, portretų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų). 1939 m. išvažiavo gydytis į Šveicariją, Leisiną. Ten 1942 m. sausio 5 d. ir mirė.