Psalmė I

Skulptorės Ksenijos Jaroševaitės kūryboje ryški senųjų praeities kultūrų, ankstyvųjų krikščionybės amžių, viduramžių meno retrospekcija. Religinė tema jos kūryboje vyrauja nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, o plastinis kūrinių santūrumas remiasi į giluminius archajinių kultūrų klodus. Psalmių turinys gana retai pasitelkiamas kaip vaizduojamojo meno šaltinis. Psalmės – tai plataus turinio Dievą šlovinančios, jam dėkojančios senosios hebrajų giesmės, vėliau perimtos ir Krikščionių bažnyčios. Kiekviena psalmė – žmogaus kreipinys į Dievą, pokalbis su juo. Maždaug 150 psalmių rinkinys (jų skaičius laikui bėgant šiek tiek įvairavo) sudaro atskirą Senojo Testamento knygą – Psalmyną. K. Jaroševaitės skulptūra, kaip rodo postamente įrašyta citata „Jie turi burną ir nekalba, turi akis ir neregi, jie turi ausis ir negirdi...“, skirta psalmei „Tikrojo Dievo didybė“, kurioje šlovinamas gyvasis Dievas ir niekinami pagonių stabai. Giesmėje kalbama apie tai, kad jokių galių neturintys stabai tokius pat neįgalius padaro tuos, kurie jais tiki, o Viešpačiu pasitikintieji visada gaus jo pagalbą ir palaimą. Senojo Testamento rašto išmintį K. Jaroševaitės skulptūroje perteikia kresna, aptakių formų, ranką prie krūtinės spaudžiančio šventojo figūrėlė – jausmingoji izraeliečių giesmė tarsi įdedama į ramybės kupiną krikščionybės šventojo širdį.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Skulptorės Ksenijos Jaroševaitės kūryboje ryški senųjų praeities kultūrų, ankstyvųjų krikščionybės amžių, viduramžių meno retrospekcija. Religinė tema jos kūryboje vyrauja nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, o plastinis kūrinių santūrumas remiasi į giluminius archajinių kultūrų klodus. Psalmių turinys gana retai pasitelkiamas kaip vaizduojamojo meno šaltinis. Psalmės – tai plataus turinio Dievą šlovinančios, jam dėkojančios senosios hebrajų giesmės, vėliau perimtos ir Krikščionių bažnyčios. Kiekviena psalmė – žmogaus kreipinys į Dievą, pokalbis su juo. Maždaug 150 psalmių rinkinys (jų skaičius laikui bėgant šiek tiek įvairavo) sudaro atskirą Senojo Testamento knygą – Psalmyną. K. Jaroševaitės skulptūra, kaip rodo postamente įrašyta citata „Jie turi burną ir nekalba, turi akis ir neregi, jie turi ausis ir negirdi...“, skirta psalmei „Tikrojo Dievo didybė“, kurioje šlovinamas gyvasis Dievas ir niekinami pagonių stabai. Giesmėje kalbama apie tai, kad jokių galių neturintys stabai tokius pat neįgalius padaro tuos, kurie jais tiki, o Viešpačiu pasitikintieji visada gaus jo pagalbą ir palaimą. Senojo Testamento rašto išmintį K. Jaroševaitės skulptūroje perteikia kresna, aptakių formų, ranką prie krūtinės spaudžiančio šventojo figūrėlė – jausmingoji izraeliečių giesmė tarsi įdedama į ramybės kupiną krikščionybės šventojo širdį.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“