Prisikėlimas

Tautinis žydų simbolizmas. Judaizme egzistuoja glaudus tikėjimo ir gyvenimo sąlytis. Per dieną religingas žydas privalo pasakyti šimtą maldų ir palaiminimų, tad kiekvienas veiksmas ir įvykis tampa ypatingu momentu, ritualu, simboliu kasdienėje laiko tėkmėje. Toks šimtmečius vykstantis ritualinių veiksmų ir simbolinių vaizdinių pripildytas kasdienis gyvenimas paveikė žydų bendruomenės mąstyseną ir suformavo simbolių perkrautą sakralinę dailę, kur kiekvienas elementas turi simbolinę prasmę, o keli elementai drauge pasakoja istoriją, papildydami ar net keisdami vienas kito reikšmes. Simbolinis pasaulio matymas žydų dailininkų savaime buvo perkeltas į pasaulietinę dailę, tad žydų dailei būdingas simbolizmas, daugiasluoksniškumas ir fantazija.

XX a. 6-ajame deš. Izraelyje susiformavo nauja meno kryptis – tautinis žydų simbolizmas, siekiantis sujungti Holokausto išgyvenimus, religinę patirtį, tradicinę simbolių kalbą ir modernią meno raišką. Jis ypač išsiskleidė siurrealistiniuose Samuelio Bako darbuose. Drobėje Prisikėlimas dailininkas žvelgia pro rakto skylutę į jau neegzistuojantį savo vaikystės miestą, į sugriautą Lietuvos Jeruzalę. Jau niekad negrįš atrakinti durų į uolas įaugusių raktų savininkai. Taip Bakas kalba apie Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimą, apie katastrofą, kurią išgyveno ne tik jis, bet ir visa civilizacija. Vis dėlto dailininko tapyba nėra nihilistinė. Svarbiais istoriniais momentais Bakas suteikia viltį – galbūt vienas iš raktų atrakins duris į prarastą vaikystės miestą ir prisikėlimas įvyks.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė

Tautinis žydų simbolizmas. Judaizme egzistuoja glaudus tikėjimo ir gyvenimo sąlytis. Per dieną religingas žydas privalo pasakyti šimtą maldų ir palaiminimų, tad kiekvienas veiksmas ir įvykis tampa ypatingu momentu, ritualu, simboliu kasdienėje laiko tėkmėje. Toks šimtmečius vykstantis ritualinių veiksmų ir simbolinių vaizdinių pripildytas kasdienis gyvenimas paveikė žydų bendruomenės mąstyseną ir suformavo simbolių perkrautą sakralinę dailę, kur kiekvienas elementas turi simbolinę prasmę, o keli elementai drauge pasakoja istoriją, papildydami ar net keisdami vienas kito reikšmes. Simbolinis pasaulio matymas žydų dailininkų savaime buvo perkeltas į pasaulietinę dailę, tad žydų dailei būdingas simbolizmas, daugiasluoksniškumas ir fantazija.

XX a. 6-ajame deš. Izraelyje susiformavo nauja meno kryptis – tautinis žydų simbolizmas, siekiantis sujungti Holokausto išgyvenimus, religinę patirtį, tradicinę simbolių kalbą ir modernią meno raišką. Jis ypač išsiskleidė siurrealistiniuose Samuelio Bako darbuose. Drobėje Prisikėlimas dailininkas žvelgia pro rakto skylutę į jau neegzistuojantį savo vaikystės miestą, į sugriautą Lietuvos Jeruzalę. Jau niekad negrįš atrakinti durų į uolas įaugusių raktų savininkai. Taip Bakas kalba apie Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimą, apie katastrofą, kurią išgyveno ne tik jis, bet ir visa civilizacija. Vis dėlto dailininko tapyba nėra nihilistinė. Svarbiais istoriniais momentais Bakas suteikia viltį – galbūt vienas iš raktų atrakins duris į prarastą vaikystės miestą ir prisikėlimas įvyks.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė