Plakatas „Lithuanian Art Exhibition“ / „Lietuvių dailės paroda

Gavusi JAV lietuvių pasiūlymą surengti parodą už Atlanto, Breisgau Freiburge veikianti išeivius dailininkus vienijanti organizacija – Lietuvių dailės institutas – ėmė kaupti egzilyje sukurtų darbų kolekciją. Kūrinius rinko specialus komitetas – Viktoras Vizgirda, Aleksandras Marčiulionis, Telesforas Valius ir Antanas Tamošaitis, o organizacinė projekto įgyvendinimo našta gulė ant parodos komisaro Liudo Vilimo pečių (pgl. Dalia Ramonienė, Lietuvių dailės institutas Freiburge, Acta Academiae Artium Vilnensis. 2007, nr. 46, p. 22–23). Parodą turėjo reklamuoti šiame albume reprodukuojamas tarpukario tautinio modernizmo tradicijas tęsiantis Viktoro Petravičiaus plakatas, tačiau galiausiai jį pakeitė jau Amerikoje sumaketuota reklaminė medžiaga. Nuo 1949 m. rudens kilnojamoji paroda metus keliavo po JAV: lietuvių dailė pristatyta Niujorke (New York Hall of Science), Voterberyje (Silas Bronson Library) ir Čikagoje (Chicago Historical Society). Pirmasis tokio masto lietuvių dailininkų pasirodymas JAV sulaukė ne tik tautiečių, bet ir amerikiečių publikos dėmesio. Vien Niujorke ekspoziciją pamatė kone 30 tūkst. lankytojų (pgl. Jolanta Bernotaitytė, Lietuvių dailės reprezentacija JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose: organizacinis aspektas, disertacija. Vilnius: VDA, 2015, p. 40–42). Skausmingą tėvynės netekusių lietuvių patirtį amerikiečiams priartino kartu demonstruojama dokumentika apie pabėgėlių kasdienybę DP stovyklose Vokietijoje. Apskritai parodai suteiktas kultūrinės diplomatijos vaidmuo. Lietuviai traktavo ją kaip būdą garsinti Lietuvos vardą, priminti okupacijos faktą ir kelti šalies išlaisvinimo klausimą.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Gavusi JAV lietuvių pasiūlymą surengti parodą už Atlanto, Breisgau Freiburge veikianti išeivius dailininkus vienijanti organizacija – Lietuvių dailės institutas – ėmė kaupti egzilyje sukurtų darbų kolekciją. Kūrinius rinko specialus komitetas – Viktoras Vizgirda, Aleksandras Marčiulionis, Telesforas Valius ir Antanas Tamošaitis, o organizacinė projekto įgyvendinimo našta gulė ant parodos komisaro Liudo Vilimo pečių (pgl. Dalia Ramonienė, Lietuvių dailės institutas Freiburge, Acta Academiae Artium Vilnensis. 2007, nr. 46, p. 22–23). Parodą turėjo reklamuoti šiame albume reprodukuojamas tarpukario tautinio modernizmo tradicijas tęsiantis Viktoro Petravičiaus plakatas, tačiau galiausiai jį pakeitė jau Amerikoje sumaketuota reklaminė medžiaga. Nuo 1949 m. rudens kilnojamoji paroda metus keliavo po JAV: lietuvių dailė pristatyta Niujorke (New York Hall of Science), Voterberyje (Silas Bronson Library) ir Čikagoje (Chicago Historical Society). Pirmasis tokio masto lietuvių dailininkų pasirodymas JAV sulaukė ne tik tautiečių, bet ir amerikiečių publikos dėmesio. Vien Niujorke ekspoziciją pamatė kone 30 tūkst. lankytojų (pgl. Jolanta Bernotaitytė, Lietuvių dailės reprezentacija JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose: organizacinis aspektas, disertacija. Vilnius: VDA, 2015, p. 40–42). Skausmingą tėvynės netekusių lietuvių patirtį amerikiečiams priartino kartu demonstruojama dokumentika apie pabėgėlių kasdienybę DP stovyklose Vokietijoje. Apskritai parodai suteiktas kultūrinės diplomatijos vaidmuo. Lietuviai traktavo ją kaip būdą garsinti Lietuvos vardą, priminti okupacijos faktą ir kelti šalies išlaisvinimo klausimą.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.