Plakatas „Lietuva“

Koks buvo tarpukario Lietuvos įvaizdis, atitinkantis oficialiąją ideologiją ir didelės visuomenės dalies lūkesčius, ir kaip jis atsispindėjo dailininkų kūriniuose? Lietuvai netekus istorinės sostinės, Kaunas tapo politikos, kultūros ir urbanistinio progreso židiniu. Naujai besikuriančios laikinosios Lietuvos sostinės, kaip, beje, ir naujos Lietuvos, įvaizdį amžininkams teko modeliuoti iš naujo, vadovaujantis dviem pagrindiniais orientyrais.

Viena vertus, buvo pabrėžiamas krašto tautiškumas ir tam naudojama atitinkama istorinės praeities simbolika: tradiciniai kaimo amatininkų dirbiniai, liaudies architektūra ir kiti etninio paveldo atributai. Charakteringas pavyzdys – Susisiekimo ministerijos užsakymu Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) suprojektuotas plakatas Lietuva tarptautinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ Paryžiuje 1937 m. buvo apdovanotas aukso medaliu. Kiek sentimentalų utopinį V. K. Jonyno sukurtą Lietuvos vaizdą galima vertinti kaip vieną iš propagandinės spaudos pavyzdžių. Miestelio idilė turėjo reprezentuoti kraštą ir skatinti atvykti užsienio turistus. Paryžiuje lietuviai vylėsi, kad modernaus pasaulio aktualijoms skirtoje parodoje lankytojų dėmesį pavyks užsitikrinti akcentuojant šalies etnografinį savitumą.

 

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Koks buvo tarpukario Lietuvos įvaizdis, atitinkantis oficialiąją ideologiją ir didelės visuomenės dalies lūkesčius, ir kaip jis atsispindėjo dailininkų kūriniuose? Lietuvai netekus istorinės sostinės, Kaunas tapo politikos, kultūros ir urbanistinio progreso židiniu. Naujai besikuriančios laikinosios Lietuvos sostinės, kaip, beje, ir naujos Lietuvos, įvaizdį amžininkams teko modeliuoti iš naujo, vadovaujantis dviem pagrindiniais orientyrais.

Viena vertus, buvo pabrėžiamas krašto tautiškumas ir tam naudojama atitinkama istorinės praeities simbolika: tradiciniai kaimo amatininkų dirbiniai, liaudies architektūra ir kiti etninio paveldo atributai. Charakteringas pavyzdys – Susisiekimo ministerijos užsakymu Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) suprojektuotas plakatas Lietuva tarptautinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ Paryžiuje 1937 m. buvo apdovanotas aukso medaliu. Kiek sentimentalų utopinį V. K. Jonyno sukurtą Lietuvos vaizdą galima vertinti kaip vieną iš propagandinės spaudos pavyzdžių. Miestelio idilė turėjo reprezentuoti kraštą ir skatinti atvykti užsienio turistus. Paryžiuje lietuviai vylėsi, kad modernaus pasaulio aktualijoms skirtoje parodoje lankytojų dėmesį pavyks užsitikrinti akcentuojant šalies etnografinį savitumą.

 

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė