Motinystė

Williamas Zorachas (iki emigracijos – Zorachas Gorfinkelis, 1887–1966) į JAV atvyko vaikystėje – 1891 m. Lietuvos dailės ir kultūros istorijai šis jurbarkietis reikšmingas kaip lietuviškų šaknų JAV menininkas. JAV dailės istorijoje Zorachas žinomas kaip vienas pirmųjų dailininkų modernistų, kūręs fovizmo ir futurizmo bruožų turinčius paveikslus ir apibendrintų formų neoklasikines skulptūras. Plėtodamas motinystės temą, skulptorius stebėjo intymų motinos ir vaiko ryšį, dažnai modeliavo abi figūras artimai susiglaudusias, tarsi suaugusias į vieną. Tarp garsiausių šios temos darbų paminėtini Smithsono Amerikos meno muziejuje saugoma ankstyvoji gipso skulptūra Motina ir vaikas, arba Dikė ir Eirenė (1918), ir marmuro kompozicija Motina ir vaikas (1927–1930) iš Niujorko Metropoliteno meno muziejaus. Kolekcijai priklausanti kamerinė ramios nuotaikos lieto betono skulptūrėlė Motinystė papildo šios temos variacijas ir parodo įvairovę medžiagų, su kuriomis dirbo menininkas.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Viljamas Zorachas (Zorach Garfinkel, 1887–1966) – litvakų kilmės Jurbarke gimęs menininkas, vaikystėje su šeima emigravęs į JAV. Studijavo tapybą Klivlando dailės institute ir Paryžiuje. 1917 m. metė tapybą aliejumi ir pradėjo kurti skulptūrą. Nors sulaukė ankstyvos sėkmės kaip tapytojas modernistas (dalyvavo žymiojoje parodoje „Armory Show“ JAV), po 1922 m. daugiausia dėmesio skyrė skulptūrai. Zorachas naudojo tiesioginio skaptavimo metodą, nedarė mažų modelių ir skulptūras kaldavo tiesiogiai iš riedulių. Jo kūryboje regima klasikinės ir primityviosios skulptūros elementų dermė. „Motinystė“ – apibendrintų formų, klasikinė skulptūra, vaizduojanti susiglaudusius motiną ir kūdikį. Viena šios skulptūros replika yra Niujorko valstijos universiteto nuolatinėje galerijos „Tyler Art“ kolekcijoje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

Šeima ir motinystė. Judaizmas yra tautinė religija, priešingai nei krikščionybė ar islamas. Judaizme labai svarbu šeima ir motinos vaidmuo – pagal halachą žmogus negali tapti tikru judėju, jeigu jo motina nėra žydė. Kiekvienas žydas privalo sukurti šeimą, nes Senajame Testamente sakoma: „Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28). Šeima – viena svarbiausių žydų bendruomenės institucijų, o žmona ir motina – pagrindinė judaizmo tradicijų saugotoja šeimoje. Litvakų tradicijoje gimęs posakis „jidiš mama“ simbolizuoja begalinį motinos rūpestį ir meilę, apdainuojamą jidiš dainose ir šimtus kartų atvaizduotą dailininkų kūryboje.

Maksas Bandas anksti liko našlaičiu, tad vėliau tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ir biblinių scenų personažais; gražuolė juodaakė žmona pavaizduota ir Moters portrete. Labai šilti jausmai su motina siejo Kaune augusį Arbit Blatą (jo motina žuvo Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje). Motinystės tema kertiniu kūrybos motyvu tapo dar vaikystėje į Ameriką emigravusiam Viljamui Zorachui, pradžioje – „jidiš mama“, vėliau – žmona su dukrele ir sūnumi.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė). „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2024 m. sausio 25 d. – birželio 3 d., Chaimo Frenkelio vila-muziejus, Šiauliai (kuratorė Vilma Gradinskaitė); „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.

Williamas Zorachas (iki emigracijos – Zorachas Gorfinkelis, 1887–1966) į JAV atvyko vaikystėje – 1891 m. Lietuvos dailės ir kultūros istorijai šis jurbarkietis reikšmingas kaip lietuviškų šaknų JAV menininkas. JAV dailės istorijoje Zorachas žinomas kaip vienas pirmųjų dailininkų modernistų, kūręs fovizmo ir futurizmo bruožų turinčius paveikslus ir apibendrintų formų neoklasikines skulptūras. Plėtodamas motinystės temą, skulptorius stebėjo intymų motinos ir vaiko ryšį, dažnai modeliavo abi figūras artimai susiglaudusias, tarsi suaugusias į vieną. Tarp garsiausių šios temos darbų paminėtini Smithsono Amerikos meno muziejuje saugoma ankstyvoji gipso skulptūra Motina ir vaikas, arba Dikė ir Eirenė (1918), ir marmuro kompozicija Motina ir vaikas (1927–1930) iš Niujorko Metropoliteno meno muziejaus. Kolekcijai priklausanti kamerinė ramios nuotaikos lieto betono skulptūrėlė Motinystė papildo šios temos variacijas ir parodo įvairovę medžiagų, su kuriomis dirbo menininkas.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Viljamas Zorachas (Zorach Garfinkel, 1887–1966) – litvakų kilmės Jurbarke gimęs menininkas, vaikystėje su šeima emigravęs į JAV. Studijavo tapybą Klivlando dailės institute ir Paryžiuje. 1917 m. metė tapybą aliejumi ir pradėjo kurti skulptūrą. Nors sulaukė ankstyvos sėkmės kaip tapytojas modernistas (dalyvavo žymiojoje parodoje „Armory Show“ JAV), po 1922 m. daugiausia dėmesio skyrė skulptūrai. Zorachas naudojo tiesioginio skaptavimo metodą, nedarė mažų modelių ir skulptūras kaldavo tiesiogiai iš riedulių. Jo kūryboje regima klasikinės ir primityviosios skulptūros elementų dermė. „Motinystė“ – apibendrintų formų, klasikinė skulptūra, vaizduojanti susiglaudusius motiną ir kūdikį. Viena šios skulptūros replika yra Niujorko valstijos universiteto nuolatinėje galerijos „Tyler Art“ kolekcijoje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

Šeima ir motinystė. Judaizmas yra tautinė religija, priešingai nei krikščionybė ar islamas. Judaizme labai svarbu šeima ir motinos vaidmuo – pagal halachą žmogus negali tapti tikru judėju, jeigu jo motina nėra žydė. Kiekvienas žydas privalo sukurti šeimą, nes Senajame Testamente sakoma: „Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28). Šeima – viena svarbiausių žydų bendruomenės institucijų, o žmona ir motina – pagrindinė judaizmo tradicijų saugotoja šeimoje. Litvakų tradicijoje gimęs posakis „jidiš mama“ simbolizuoja begalinį motinos rūpestį ir meilę, apdainuojamą jidiš dainose ir šimtus kartų atvaizduotą dailininkų kūryboje.

Maksas Bandas anksti liko našlaičiu, tad vėliau tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ir biblinių scenų personažais; gražuolė juodaakė žmona pavaizduota ir Moters portrete. Labai šilti jausmai su motina siejo Kaune augusį Arbit Blatą (jo motina žuvo Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje). Motinystės tema kertiniu kūrybos motyvu tapo dar vaikystėje į Ameriką emigravusiam Viljamui Zorachui, pradžioje – „jidiš mama“, vėliau – žmona su dukrele ir sūnumi.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė). „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2024 m. sausio 25 d. – birželio 3 d., Chaimo Frenkelio vila-muziejus, Šiauliai (kuratorė Vilma Gradinskaitė); „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.