Moters nugara. Iš ciklo „Būties kelionė“

Antrasis pasaulinis karas Vytauto Kašubos (1915–1997) gyvenimą keitė dramatiškai: iš jauno perspektyvaus skulptoriaus ir gerbiamo Kauno meno mokyklos dėstytojo jis tapo pabėgėliu ir benamiu klajūnu. Pasiligojęs dailininkas sudėtingomis karo sąlygomis išliko gyvas tik dėl jaunos, veiklios, laisvai vokiškai ir angliškai kalbančios žmonos Aleksandros Kasubos sumanumo. Šeimai pasitraukus iš Lietuvos, ji rasdavo būdų, kaip reguliariai, kas dešimt dienų, patekti į ligoninę, kad jos sutuoktiniui būtų atlikta sudėtinga medicininė pneumatorakso procedūra. Patirtas egzistencinis trapumas su jautriai išgyventa kolektyvine lietuvių išeivystės drama paskatino menininką apmąstyti egzodo, tremties, keliavimo ir skausmingos žmogiškos egzistencijos temas. Kašubos bareljefas, kuriame vaizduojama dviguba tos pačios figūros ekspozicija, kuria jos egzistavimo skirtingose erdvėse įspūdį. Kūrinys jautriai apmąsto dvilypumo patirtį, kai karo pabėgėlis vienu metu priklauso ir gimtinei, ir naujajam kraštui, yra vienu metu ir praeityje, ir ateityje. Kolekcijoje esančio bareljefo motyvą dailininkas įtraukė komponuodamas keliaplanę bronzinę reljefinę sieną iškalbingu pavadinimu Exile (arba Kelionė, 1984, 197 × 110,5 × 15 cm), dabar saugomą Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM S-2035). Dar kartą jis atsikartojo monumentaliame 26 reljefų diptiche Būties kelionė (1984–1987, LNDM S-2615, S-2616).

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

Antrasis pasaulinis karas Vytauto Kašubos (1915–1997) gyvenimą keitė dramatiškai: iš jauno perspektyvaus skulptoriaus ir gerbiamo Kauno meno mokyklos dėstytojo jis tapo pabėgėliu ir benamiu klajūnu. Pasiligojęs dailininkas sudėtingomis karo sąlygomis išliko gyvas tik dėl jaunos, veiklios, laisvai vokiškai ir angliškai kalbančios žmonos Aleksandros Kasubos sumanumo. Šeimai pasitraukus iš Lietuvos, ji rasdavo būdų, kaip reguliariai, kas dešimt dienų, patekti į ligoninę, kad jos sutuoktiniui būtų atlikta sudėtinga medicininė pneumatorakso procedūra. Patirtas egzistencinis trapumas su jautriai išgyventa kolektyvine lietuvių išeivystės drama paskatino menininką apmąstyti egzodo, tremties, keliavimo ir skausmingos žmogiškos egzistencijos temas. Kašubos bareljefas, kuriame vaizduojama dviguba tos pačios figūros ekspozicija, kuria jos egzistavimo skirtingose erdvėse įspūdį. Kūrinys jautriai apmąsto dvilypumo patirtį, kai karo pabėgėlis vienu metu priklauso ir gimtinei, ir naujajam kraštui, yra vienu metu ir praeityje, ir ateityje. Kolekcijoje esančio bareljefo motyvą dailininkas įtraukė komponuodamas keliaplanę bronzinę reljefinę sieną iškalbingu pavadinimu Exile (arba Kelionė, 1984, 197 × 110,5 × 15 cm), dabar saugomą Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM S-2035). Dar kartą jis atsikartojo monumentaliame 26 reljefų diptiche Būties kelionė (1984–1987, LNDM S-2615, S-2616).

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius