Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Markučiai prie Vilniaus

Autorius: P. Dziedzičius
Sukūrimo metai:1872
Medžiaga:popierius
Technika:medžio raižinys
Išmatavimai:11.80 × 16.20 cm
Signatūra:

apačioje kairėje: Andriolli

apačioje dešinėje: P. DZIEDZIC

įrašas: Markucie, pod Wilnem

Periodinis spaudos leidinys TYGODNIK ILLUSTROWANY (Varšuva).

Medžio raižinys pagal Mykolą Elvyrą Andriolį.

Varšuvos graveris P. Dziedzičius pagal Mykolo Elvyro Andriolio (18361893) piešinį išraižė Markučių priemiesčio vaizdą, atspausdintą „Tygodnik Illustrowany“  (1872-02-17, nr. 216). Vilniečiai mėgo Markučius – ne veltui Adomas Kirkoras XIX a. viduryje rašė: „Dar sykį grįžkime prie Markučių tilto. Už jo dešinėn kelias veda aukštyn prie Kiškų rūmų griuvėsių, o mes eikime tiesiai į Markučius. Tai nedidelis daktaro Godlevskio dvarelis, kurį sudaro keli vasarą išnuomojami namukai, kelios valstiečių trobos [...]. Neįmanoma apibūdinti šio kelio grožio, nes tektų nuolat rašyti šauktukus ir pagyras [...]. Iš čia per laukus, už Vilnios, kuri, ištrūkusi iš akim neaprėpiamų smėlingų skardžių, vėlei kaip žaltys raitosi per žalias pievas...“ 1884 m. iš Godlevskio Markučių dvarą nupirko Rusijos susisiekimo ministras, inžinierius Aleksandras Melnikovas ir, kaip vestuvių kraitį, padovanojo savo dukteriai Varvarai Melnikovai. Antrasis V. Melnikovos vyras buvo Grigorijus Puškinas, poeto Aleksandro Puškino sūnus, tad dvare buvo puoselėjamas žymiojo rusų poeto atminimas. Nuo 1948 m. Markučiuose veikia jam skirtas muziejus.

Teksto autorė Laima Laučkaitė.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)