Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Mano bėris

Autorius: Edvardas Matas Riomeris (1848–1900)
Sukūrimo metai:XIX a. pab.
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:28 × 35 cm
Signatūra:

signatūros nėra

XIX a. dailėje arklio vaizdavimui skiriama daug dėmesio, be jo neapsieidavo nei batalinės kompozicijos, nei daugelis kasdienio gyvenimo scenų. Tai, be abejo, susiję su ypatinga arklio ar žirgo reikšme tiek žemdirbio gyvenime, tiek per iškilmes ar karo žygius. Bajoro gyvenime jojimo ar kinkomas žirgas buvo ir šeimininko turto atspindys, reprezentacijos objektas ir ištikimas draugas. Mūšio lauke ar netgi medžioklėje žirgas ir raitelis tapdavo tarsi viena būtybe, nes jų gyvybė priklausė nuo abipusio supratimo ir pasitikėjimo. Neatsitiktinai arklidės buvo vienas svarbiausių pastatų dvarų ansambliuose, o gerais veisliniais žirgais pelnytai didžiuotasi ir jais uoliai rūpintasi. Vertinti ir darbiniai, kinkomi arkliai, nes nuo jų taip pat priklausė ūkio klestėjimas. Visa tai lėmė, kad tarp arklio ir žmogaus formavosi specifinis emocinis ryšys, radęs atspindį ir mene. XIX a. II p. atsirado savarankiškų, galima sakyti, portretinių arklių studijų. Ne vieną tokį mylimo arklio paveikslą yra sukūręs Edvardas Matas Riomeris (18481900) ir jo brolis Alfredas. Pabalnotą savo jodinėjimo arklį E. M. Riomeris nutapė žmonos Oktavijos kraitiniame dvare Lunoje (dab. Baltarusija), taigi po 1880 m. Nedideliame paveikslėlyje su didele simpatija perteikta ne tik kresnoko, gerai prižiūrėto arklio išvaizda, bet ir ramus, patikimas gyvulio būdas.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė.