Lichtenšteino kavos namai Vilniuje 1812 gruodžio 7 d.

Litografija pgl. Kristianą Vilhelmą fon Faberį du Faurą. Kristianas Vilhelmas fon Faberis du Fauras „Mano aplanko lakštai iš 1812 m. lauko žygio“, 1831–1844.

Vokiečių dailininkas Kristianas Vilhelmas fon Faberis du Fauras (1780–1857) gyveno Štutgarte, studijavo teisę, lavinosi dailėje. Susižavėjęs Napoleonu, stojo savanoriu į Napoleono Viurtembergo kariuomenę. Kaip karininkas dalyvavo 1812 m. prancūzų žygyje į Rusiją, buvo katastrofiško atsitraukimo liudininkas. Karo kampanijos metu įspūdžius fiksavo eskizų knygelėje, pagal savo piešinius 1831–1844 m. išleido knygą „Blätter aus meinem Portefeuille, im Laufe des Feldzugs 1812“ („Mano aplanko lakštai iš 1812 m. lauko žygio“). Piešinius leidiniui meistriškai litografavo Štutgarto dailininkai Eberhardas Emingeris (1808–1885) ir Gotfrydas Kiustneris (1800–1864). K. V. fon Faberis du Fauras detaliai užfiksavo kariuomenės žygio scenas, mūšius, tikslius vietovių vaizdus. Iš 100 litografijų 40 vaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 17 – etnografinės Lietuvos vietoves. Vilniui skirtas vienintelis kūrinys – „Lichtenšteino kavos namai Vilniuje 1812 gruodžio 7 d.“. Tądien, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, miestą pasiekė pakrikusi, sušalusi ir išbadėjusi kariuomenė. Daugelis miestiečių užsirakino duris ir kareivių neįsileido, tad jie krito gatvėse. Viena jų išsigelbėjimo vietų buvo Lichtenšteino užeiga. Užeigos kambarys pilnas prancūzų, patarnautojai perša savo paslaugas, vaišina arbata, skuta barzdas, žydų prekiautojos siūlo prekes. Vilniečiai vokiečių dailininkui pasirodė širdingi, bet gana egzotiški.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Šio kūrinio autorius – karininkas, teisininkas ir dailininkas Christianas Wilhelmas Faberas du Fauras. Jis buvo Didžiosios armijos maršalo Michelio Neyʼaus vadovaujamo 3-iojo korpuso dalyvis. 1812 m. žygio į Maskvą metu eskizų knygelėje fiksavo kariuomenės kasdienybę: poilsio pertraukėles, stovyklavietes, piešė tikslius miestų ir miestelių kraštovaizdžius, vietos gyventojų tipus, vaizdavo mūšius ir jų padarinius. Po kelių dešimtmečių Štutgarte pagal savo piešinius jis išleido litografijų albumą Blätter aus meinem Portefeuille, im Laufe des Feldzugs 1812 (Mano aplanko lakštai iš 1812 m. karo žygio). Jame 100 litografijų, iš kurių keliolika vaizduoja dabartinės Lietuvos teritorijos vietoves. Ant dviejų lakštų atspausta didžiausia albumo litografija skirta Lichtenšteino kavos namams Vilniuje. Atgal besitraukiančiai Prancūzijos armijai, o tiksliau, jos likučiams Vilnius buvo viltis, kad pagaliau baigsis visi ją taip išsekinę sunkumai. Laimingas sutapimas, kad 25-osios divizijos kariai dar pakeliui į Maskvą buvo apsilankę ir susipažinę su Lichtenšteino kavos namais ir Vilnių pasiekė keliomis dienomis anksčiau nei likusioji kariuomenės dalis. Gruodžio 7-ąją ši maitinimo įstaiga tapo 25-osios divizijos karininkų susirinkimo vieta. Čia jie pasijautė vėl patekę į kultūringą aplinką, mėgavosi karštos kvapnios kavos puodeliu, kurią nešė malonios tarnaitės, žydas barzdaskutys padėjo jiems atgauti žmogišką išvaizdą, šeimininko dukterys siūlė galanterijos prekių ir kitokių smulkmenų. Tuo tarpu gruodžio 9-ąją į Vilnių įžengusiems kareiviams vietos gyventojai užtrenkė duris. Spaudžiant 28 laipsnių šalčiui jų atverti nepadėjo nei prašymai, nei grasinimai, nei bandymai įsiveržti. Nuo čia iki pasienyje įsikūrusio Kauno jų laukė dar dvidešimties valandų kelionė.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 318.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė) „Vilniaus laikas“, 2023 birželio 5 – 2024 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Ieva Burbaitė ir Emilija Vanagaitė.

Litografija pgl. Kristianą Vilhelmą fon Faberį du Faurą. Kristianas Vilhelmas fon Faberis du Fauras „Mano aplanko lakštai iš 1812 m. lauko žygio“, 1831–1844.

Vokiečių dailininkas Kristianas Vilhelmas fon Faberis du Fauras (1780–1857) gyveno Štutgarte, studijavo teisę, lavinosi dailėje. Susižavėjęs Napoleonu, stojo savanoriu į Napoleono Viurtembergo kariuomenę. Kaip karininkas dalyvavo 1812 m. prancūzų žygyje į Rusiją, buvo katastrofiško atsitraukimo liudininkas. Karo kampanijos metu įspūdžius fiksavo eskizų knygelėje, pagal savo piešinius 1831–1844 m. išleido knygą „Blätter aus meinem Portefeuille, im Laufe des Feldzugs 1812“ („Mano aplanko lakštai iš 1812 m. lauko žygio“). Piešinius leidiniui meistriškai litografavo Štutgarto dailininkai Eberhardas Emingeris (1808–1885) ir Gotfrydas Kiustneris (1800–1864). K. V. fon Faberis du Fauras detaliai užfiksavo kariuomenės žygio scenas, mūšius, tikslius vietovių vaizdus. Iš 100 litografijų 40 vaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 17 – etnografinės Lietuvos vietoves. Vilniui skirtas vienintelis kūrinys – „Lichtenšteino kavos namai Vilniuje 1812 gruodžio 7 d.“. Tądien, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, miestą pasiekė pakrikusi, sušalusi ir išbadėjusi kariuomenė. Daugelis miestiečių užsirakino duris ir kareivių neįsileido, tad jie krito gatvėse. Viena jų išsigelbėjimo vietų buvo Lichtenšteino užeiga. Užeigos kambarys pilnas prancūzų, patarnautojai perša savo paslaugas, vaišina arbata, skuta barzdas, žydų prekiautojos siūlo prekes. Vilniečiai vokiečių dailininkui pasirodė širdingi, bet gana egzotiški.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Šio kūrinio autorius – karininkas, teisininkas ir dailininkas Christianas Wilhelmas Faberas du Fauras. Jis buvo Didžiosios armijos maršalo Michelio Neyʼaus vadovaujamo 3-iojo korpuso dalyvis. 1812 m. žygio į Maskvą metu eskizų knygelėje fiksavo kariuomenės kasdienybę: poilsio pertraukėles, stovyklavietes, piešė tikslius miestų ir miestelių kraštovaizdžius, vietos gyventojų tipus, vaizdavo mūšius ir jų padarinius. Po kelių dešimtmečių Štutgarte pagal savo piešinius jis išleido litografijų albumą Blätter aus meinem Portefeuille, im Laufe des Feldzugs 1812 (Mano aplanko lakštai iš 1812 m. karo žygio). Jame 100 litografijų, iš kurių keliolika vaizduoja dabartinės Lietuvos teritorijos vietoves. Ant dviejų lakštų atspausta didžiausia albumo litografija skirta Lichtenšteino kavos namams Vilniuje. Atgal besitraukiančiai Prancūzijos armijai, o tiksliau, jos likučiams Vilnius buvo viltis, kad pagaliau baigsis visi ją taip išsekinę sunkumai. Laimingas sutapimas, kad 25-osios divizijos kariai dar pakeliui į Maskvą buvo apsilankę ir susipažinę su Lichtenšteino kavos namais ir Vilnių pasiekė keliomis dienomis anksčiau nei likusioji kariuomenės dalis. Gruodžio 7-ąją ši maitinimo įstaiga tapo 25-osios divizijos karininkų susirinkimo vieta. Čia jie pasijautė vėl patekę į kultūringą aplinką, mėgavosi karštos kvapnios kavos puodeliu, kurią nešė malonios tarnaitės, žydas barzdaskutys padėjo jiems atgauti žmogišką išvaizdą, šeimininko dukterys siūlė galanterijos prekių ir kitokių smulkmenų. Tuo tarpu gruodžio 9-ąją į Vilnių įžengusiems kareiviams vietos gyventojai užtrenkė duris. Spaudžiant 28 laipsnių šalčiui jų atverti nepadėjo nei prašymai, nei grasinimai, nei bandymai įsiveržti. Nuo čia iki pasienyje įsikūrusio Kauno jų laukė dar dvidešimties valandų kelionė.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 318.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė) „Vilniaus laikas“, 2023 birželio 5 – 2024 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Ieva Burbaitė ir Emilija Vanagaitė.