Kiemas su arkada. 1947

„Vilniaus senamiestis. 24 sangvino piešiniai“. 1958

Mečislovas Bulaka (1907–1994) į Vilnių iš Kauno atvyko 1940 m., po karo trumpai dėstė ir vadovavo Vilniaus dailės institutui. Nors traukė senamiestis, žymiųjų paminklų M. Bulaka nevaizdavo. Grafikas piešė Vilniaus gete iškart po jo likvidavimo 1943 m. rugsėjį: yrantys, kreivi pastatai, išrausta žemė, plytų krūvos nejaukiuose kiemuose, gatvės be žmonių. Pokario metais užfiksavo ir Didžiosios sinagogos griuvėsius. 1958 m. publikuotas M. Bulakos aplankas „Vilniaus senamiestis. 24 sangvino piešiniai“ buvo pritaikytas sovietinei ir antisemitinei ideologijai. Aplanko įžangoje istorikas Juozas Jurginis aiškino, kad piešiniuose pavaizduotos feodalų ir kapitalistų išnaudojamų „darbo žmonių lindynės“, neužsimindamas, kad ten buvo žydų getas.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

„Vilniaus senamiestis. 24 sangvino piešiniai“. 1958

Mečislovas Bulaka (1907–1994) į Vilnių iš Kauno atvyko 1940 m., po karo trumpai dėstė ir vadovavo Vilniaus dailės institutui. Nors traukė senamiestis, žymiųjų paminklų M. Bulaka nevaizdavo. Grafikas piešė Vilniaus gete iškart po jo likvidavimo 1943 m. rugsėjį: yrantys, kreivi pastatai, išrausta žemė, plytų krūvos nejaukiuose kiemuose, gatvės be žmonių. Pokario metais užfiksavo ir Didžiosios sinagogos griuvėsius. 1958 m. publikuotas M. Bulakos aplankas „Vilniaus senamiestis. 24 sangvino piešiniai“ buvo pritaikytas sovietinei ir antisemitinei ideologijai. Aplanko įžangoje istorikas Juozas Jurginis aiškino, kad piešiniuose pavaizduotos feodalų ir kapitalistų išnaudojamų „darbo žmonių lindynės“, neužsimindamas, kad ten buvo žydų getas.

Teksto autorė Laima Laučkaitė