Kaziuko mugė

Vilnius nuo seno garsėjo miesto globėjo karalaičio Šv. Kazimiero atlaidais ir Kaziuko mugėmis, kovo pradžioje sutraukdavusiomis galybes žmonių. Pirkliai, amatininkai, valstiečiai iš aplinkinių kaimų prekiaudavo namudiniais medžio dirbiniais, audiniais, keramika. Mugės vykdavo Katedros aikštėje, tačiau 1904 m., pastačius paminklą Rusijos imperatorei Jekaterinai II, mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Čia mugės rengtos ir tarpukariu – tuomet jos jau buvo vertinamos kaip folklorinis miesto paveldas, tad Stepono Batoro universiteto studentai ta proga rengdavo karnavalines eitynes. Tapytojas, grafikas Valentas Romanovičius (1911–1945), Stepono Batoro universiteto Dailės skyriaus absolventas, savo estampe parodė folkloriškąją mugės pusę. Šurmuliuoja turgus, pirkėjai ir pardavėjai, pirmame plane ūsuotas valstietis su sietu rankose pardavinėja medžio dirbinius, greta jo driekiasi raštuotų audinių rietimai. Tradicinių mugės prekių – piestų, kubilų, puskubilių, sietų – kompozicijos kairėje bokštas kontrapunktu iškyla prieš didingą Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Vilniečio grafiko Valento Romanovičiaus (1911–1945) išraižyta figūrinė scena jungia dar bent du dailės žanrus – urbanistinį peizažą ir natiurmortą. Peizažinis fonas tiksliai lokalizuoja mugės vietą. Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios laiptuotas profilis aiškiai rodo, kad pardavėjai ir pirkėjai būriuojasi Lukiškių aikštėje. Su žmonių figūromis ir architektūra kompozicijoje lygiai svarbūs daiktai. Tai – statinės ir kubilai, į ritinius susukti ir ant kaimišku raštuotu audiniu uždengtos grubiai sukaltos lentinės pakylos sukrauti namų darbo audiniai, tiesiai ant įšalusios žemės sustatytos molio puodynės. Visa ši namų pramonės galerija atskleidžia kasmetinių pavasarinių Kaziuko mugių prekių pasiūlą. Būtent tokius dirbinius matome mugės vaizdus įamžinusiuose dailės kūriniuose, atvirukuose, fotografijose, taip pat įvairiomis progomis rodomame vokiečių režisieriaus Wilhelmo Pragerio filme apie lenkišką 1936 m. Vilnių.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė); „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Vilnius nuo seno garsėjo miesto globėjo karalaičio Šv. Kazimiero atlaidais ir Kaziuko mugėmis, kovo pradžioje sutraukdavusiomis galybes žmonių. Pirkliai, amatininkai, valstiečiai iš aplinkinių kaimų prekiaudavo namudiniais medžio dirbiniais, audiniais, keramika. Mugės vykdavo Katedros aikštėje, tačiau 1904 m., pastačius paminklą Rusijos imperatorei Jekaterinai II, mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Čia mugės rengtos ir tarpukariu – tuomet jos jau buvo vertinamos kaip folklorinis miesto paveldas, tad Stepono Batoro universiteto studentai ta proga rengdavo karnavalines eitynes. Tapytojas, grafikas Valentas Romanovičius (1911–1945), Stepono Batoro universiteto Dailės skyriaus absolventas, savo estampe parodė folkloriškąją mugės pusę. Šurmuliuoja turgus, pirkėjai ir pardavėjai, pirmame plane ūsuotas valstietis su sietu rankose pardavinėja medžio dirbinius, greta jo driekiasi raštuotų audinių rietimai. Tradicinių mugės prekių – piestų, kubilų, puskubilių, sietų – kompozicijos kairėje bokštas kontrapunktu iškyla prieš didingą Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Vilniečio grafiko Valento Romanovičiaus (1911–1945) išraižyta figūrinė scena jungia dar bent du dailės žanrus – urbanistinį peizažą ir natiurmortą. Peizažinis fonas tiksliai lokalizuoja mugės vietą. Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios laiptuotas profilis aiškiai rodo, kad pardavėjai ir pirkėjai būriuojasi Lukiškių aikštėje. Su žmonių figūromis ir architektūra kompozicijoje lygiai svarbūs daiktai. Tai – statinės ir kubilai, į ritinius susukti ir ant kaimišku raštuotu audiniu uždengtos grubiai sukaltos lentinės pakylos sukrauti namų darbo audiniai, tiesiai ant įšalusios žemės sustatytos molio puodynės. Visa ši namų pramonės galerija atskleidžia kasmetinių pavasarinių Kaziuko mugių prekių pasiūlą. Būtent tokius dirbinius matome mugės vaizdus įamžinusiuose dailės kūriniuose, atvirukuose, fotografijose, taip pat įvairiomis progomis rodomame vokiečių režisieriaus Wilhelmo Pragerio filme apie lenkišką 1936 m. Vilnių.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė); „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.