Kauno vaizdas

Pagal Augusto Viktoro Derua (1823–1906) piešinį.

Kauno panoramą vaizduojantį raižinį sukūrė XIX a. viduryje Paryžiaus spaudoje bendradarbiavęs grafikas E. Rovensas. Darbas, atliktas pagal prancūzų grafiko Augusto Viktoro Derua (1823–1906) piešinį, buvo išspausdintas laikraščio „Le Monde Illustré“ 1863 m. balandžio 18 d. numeryje (Nr. 314). Nors įrašas po graviūra skelbia, kad Kaunas vaizduojamas todėl, jog tai – sukilimui malšinti sutelktos rusų armijos veiksmų centras, pačiame kūrinyje visai nejusti nerimo dėl karo padėties, nematyti ir kokių kitų carinės kariuomenės buvimo mieste ženklų. Miesto panorama su kukliais miestiečių nameliais ir išlakiais bažnyčių bokštais, plačia upės juosta bei horizontą uždarančia, švelniai banguojančia kalvų juosta dvelkia ramybe. Kauno vaizdą ir aplinkinį kraštovaizdį piešinio autorius nukopijavo nuo 1850 m. Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumui“ Paryžiuje atspausdinto Antano Oleščinskio plieno raižinio pagal Adolfo Čapskio piešinį „Kaunas – dabartinė Žemaitijos sostinė“. Bet pirmame plane E. Rovensas įkomponavo kalvoto peizažo fragmentą su sentimentalia scena – žolėje gulintis jaunuolis žvelgia į netoliese ant akmenų sėdinčią jauną moterį su vaiku bei kažkur aplink šniukštinėjantį šunį.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Kauno miesto panorama nuo Ažuolų (Pelėdų) kalno, išraižyta prancūzų iliustratoriaus ir graverio E. Roevenso, iš dalies atkartoja pagal Adolfo Čapskio piešinį išraižytą Kauno vaizdą Jono Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albume. Skiriasi tik pirmas planas: Napoleono armijos kareivius pakeitė moters su kūdikiu, vyro ir šuns figūros. Ši iliustracija papuošė 1863 m. balandžio 18 dienos Le Monde illustré viršelį, skaitytojams miestas buvo pristatytas kaip prasidėjusio sukilimo arena. Lydimajame tekste prancūzų auditorijai Kaunas apibūdinamas kaip Nemuno ir Neries santakoje plytinčiame vaizdingame slėnyje įsikūręs miestas, primenantis Prancūzijos Tūrą, išsidriekusį Luaros ir Šero upių santakoje. „1863-iaisiais, kaip ir 1831 ar 1812 m., Kaunas tapo lenkų ir lietuvių patriotų bei Rusijos kariuomenės susidūrimų vieta“, – rašo straipsnio autorius I. de Perezas.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 490.

Pagal Augusto Viktoro Derua (1823–1906) piešinį.

Kauno panoramą vaizduojantį raižinį sukūrė XIX a. viduryje Paryžiaus spaudoje bendradarbiavęs grafikas E. Rovensas. Darbas, atliktas pagal prancūzų grafiko Augusto Viktoro Derua (1823–1906) piešinį, buvo išspausdintas laikraščio „Le Monde Illustré“ 1863 m. balandžio 18 d. numeryje (Nr. 314). Nors įrašas po graviūra skelbia, kad Kaunas vaizduojamas todėl, jog tai – sukilimui malšinti sutelktos rusų armijos veiksmų centras, pačiame kūrinyje visai nejusti nerimo dėl karo padėties, nematyti ir kokių kitų carinės kariuomenės buvimo mieste ženklų. Miesto panorama su kukliais miestiečių nameliais ir išlakiais bažnyčių bokštais, plačia upės juosta bei horizontą uždarančia, švelniai banguojančia kalvų juosta dvelkia ramybe. Kauno vaizdą ir aplinkinį kraštovaizdį piešinio autorius nukopijavo nuo 1850 m. Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumui“ Paryžiuje atspausdinto Antano Oleščinskio plieno raižinio pagal Adolfo Čapskio piešinį „Kaunas – dabartinė Žemaitijos sostinė“. Bet pirmame plane E. Rovensas įkomponavo kalvoto peizažo fragmentą su sentimentalia scena – žolėje gulintis jaunuolis žvelgia į netoliese ant akmenų sėdinčią jauną moterį su vaiku bei kažkur aplink šniukštinėjantį šunį.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Kauno miesto panorama nuo Ažuolų (Pelėdų) kalno, išraižyta prancūzų iliustratoriaus ir graverio E. Roevenso, iš dalies atkartoja pagal Adolfo Čapskio piešinį išraižytą Kauno vaizdą Jono Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albume. Skiriasi tik pirmas planas: Napoleono armijos kareivius pakeitė moters su kūdikiu, vyro ir šuns figūros. Ši iliustracija papuošė 1863 m. balandžio 18 dienos Le Monde illustré viršelį, skaitytojams miestas buvo pristatytas kaip prasidėjusio sukilimo arena. Lydimajame tekste prancūzų auditorijai Kaunas apibūdinamas kaip Nemuno ir Neries santakoje plytinčiame vaizdingame slėnyje įsikūręs miestas, primenantis Prancūzijos Tūrą, išsidriekusį Luaros ir Šero upių santakoje. „1863-iaisiais, kaip ir 1831 ar 1812 m., Kaunas tapo lenkų ir lietuvių patriotų bei Rusijos kariuomenės susidūrimų vieta“, – rašo straipsnio autorius I. de Perezas.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 490.