Laikinoji Lietuvos sostinė neprilygo Vilniui istorinio, architektūrinio ir sakralinio paveldo gausa, kultūros tradicijų tęstinumu, bet 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių sandūroje Kaune prasidėjo intensyvūs modernios urbanizacijos procesai – miestas augo europietiško metropolio tempu. Tai atsispindi ir dailės kūriniuose. 1930 m. pastatytas Vlado Eidukevičiaus (1891–1941) ir Jono Buračo (1898–1977) paveiksluose matomas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas, 1931–1932 m. kapitaliai sutvarkyta ir išmeksfaltuota Laisvės alėja.
Naujasis metalinių konstrukcijų tiltas su seniausia Kauno keleivine prieplauka tapo vienu modernėjimo ir progreso simbolių. Čia vyko aktyvi upinė laivyba, o miestiečiai dažnai leisdavo laisvalaikį. Nenuostabu, kad kauniečių dailininkų peizažuose šis statinys tapo vienu iš vyraujančių objektų.
Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė,
KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „
1918-
1945 / Kaunas-Vilnius“,
2020 rugpjūčio
27 d. –
2021 rugpjūčio
21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g.
40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
