J. Šileika, sugrįžęs į Lietuvą iš klajonių po užsienį, susižavėjo Nemuno slėniais ir per metus nutapė net penkis jo pakrančių peizažus, kuriuos eksponavo 1923 m. parodoje. Paveikslus jis kurdavo ilgai: iš pradžių vaikščiodavo, stebėdavo motyvą, apšvietimo pokyčius, siekė pajusti spalvų visumą, ieškojo stipriausio įspūdžio, o paskui tapydavo – intensyviai, su įkvėpimu, greitai. Peizažas atrodo nutapytas vienu mostu, lengvai ir taikliai. Kompozicija tvirta, nėra jokių atsitiktinumų, o vaizdas – gyvas, dinamiškas, džiugus. J. Šileikos paveikslai – giedros nuotaikos, juose nerasime niūraus dangaus ar slegiančių pilkų spalvų.
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė
Parodos: „
1918-
1945 / Kaunas-Vilnius“,
2020 rugpjūčio
27 d. –
2021 rugpjūčio
21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g.
40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.
