Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Kinstlerisher alef beys (Dailioji abėcėlė)

Autorius: Bencionas Cukermanas (1890–1944)
Sukūrimo metai:1920
Medžiaga:popierius
Išmatavimai:21 × 28 cm

Švietimas ir jidiš kalba. Litvakai visada vertino išsimokslinimą, ketverių penkerių metų berniukai jau privalėjo lankyti chederį – pradinę religinę mokyklą. Litvakai vartojo dvi kalbas – hebrajų su aramėjų kalbos elementais ir jidiš. Hebrajų kalba buvo skirta religinio švietimo, liturgijos ir teisės sferoms. Jidiš buvo vartojama buityje, o nuo XIX a. vidurio tapo ir literatūrine kalba. Hebrajų ir jidiš kalbomis rašoma iš dešinės į kairę. Mokytis hebrajų kalbos vaikams būdavo sunkiau, nes rašte vartojami tik priebalsiai ir nežinomus žodžius tekdavo spėti remiantis sakinio kontekstu. Germanų kalbos pagrindu X a. Vokietijoje susiformavusios jidiš kalbos rašte jau yra balsės.

Kad paįvairintų vaikams nuobodžius mokslus, Bencionas Cukermanas 1920 m. išleido iliustruotą jidiš kalbos raidyną Kinstlerisher alef beys („Dailioji abėcėlė“). Raidyno grafikos lakštai sužavėjo 1920 m. parodos Kaune lankytojus ornamentų gausa ir neišsenkama fantazija. Poetas Adomas Jakštas rašė: „Sunaudota čia viskas – ir Rytų gamta ir jos fauna ir flora ir tikybos simboliai ir tautinė žydų ornamentika ir įvairūs žydų tipai. Vienur iš po raidės bruožų regi seną žydą su biblija ar talmudu, ten kyšo žydo jaunikaičio galva egiptiškai stilizuota, ten moterų galvelės, kitur matai torą, septynžvakį žibintą, žvaigždėtą šešiakampį ir kitokius žydų kulto dalykus. Visa tai be galo dailiai, įvairiai, tikro dailininko nujautimu sujungta, daro be galo malonų įspūdį“ (1920, Laisvė, 2:4).

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė