Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Vytauto Didžiojo atvaizdo mediniuose rėmuose, 1930 m. apkeliavusio visus Lietuvos regionus, sumažinta modelio išlieja

Autorius: Petras Rimša (1881–1961)
Sukūrimo metai:apie 1930
Medžiaga:metalas
Išmatavimai:13.50 × 8.50 cm

Jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais vienas ryškiausių šio tautos herojaus minėjimo renginių buvo Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė po Lietuvą. Liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio dieną, dailininko Petro Rimšos (18811961) sukurtą didžiojo kunigaikščio atvaizdą iš Kauno išlydėjo orkestras ir iškilminga eisena su barstomomis gėlėmis. Per ceremoniją kunigas Vladas Mironas reziumavo: „Šiandien Vytautas Didysis eina pažiūrėt tautos, kaip ji pasiruošusi, atgijusi. Vytauto dvasia liūdi, kad šiandieis tokia maža Lietuva. Apvaikščiok, Vytaute, Lietuvą! Neberasi savo bajorų. Dabar yra liaudis, kuri pasiryžusi vaduoti Vilnių. Liaudis neša Tavo atvaizdą, kad Tu pastiprintum jų dvasią“ („Vakar kauniečiai išlydėjo Vytauto Didžiojo atvaizdą“, Lietuvos aidas, 1930, Nr. 159).

Mediniuose puošniuose rėmuose įtaisytas Vytauto atvaizdas aplankė visus Lietuvos regionus, svarbūs visuomenės veikėjai nešė jį iškeltą ant stiebo tarsi procesijų paveikslą. Miestuose ir miesteliuose simbolinį Vytauto apsilankymą lydėjo bažnyčių varpų dūžiai ir giedamas himnas, minios žmonių su tautinėmis vėliavomis ir gėlėmis rankose. Paveikslas su palyda iškilmingai pasitiktas ir išlydėtas pro išpuoštus garbės vartus, ant kurių tokiais šūkiais, kaip „Vytaute, vesk mus į Vilnių!“, skelbta ne tik apie Vytauto šlovę, bet ir apie būtinybę susigrąžinti Vytauto Didžiojo laikų sostinę. Į laikinąją Lietuvos sostinę paveikslas grįžo rugsėjo 7-ąją, išvakarėse dienos, kai 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis turėjo būti karūnuotas.

 

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė