Antaninos Meištavičienės portretas

Puikų akademinį išsilavinimą Peterburgo, Paryžiaus ir Miuncheno aukštosiose meno mokyklose įgijęs tapytojas Stanislovas Bohušas–Sestšencevičius (1869–1927) buvo populiarus ir mėgstamas dailininkas, daugiausia tapęs ir piešęs judrias, dinamiškas Lietuvos kasdienybės scenas ir peizažus, bet noriai kūręs ir portretus. 1900–1907 m., keliaudamas po buvusios Abiejų Tautų Respublikos dvarus, jis nutapė ir nupiešė nemažai portretų, pasklidusių po privačias kolekcijas.
Antanina Meištavičienė (1881–1939, mergautinė pavardė Dzieržykraj-Moravska) 1904 m. Varšuvoje susituokė su Simonu Meištavičiumi (1876–1940), Simono Meištavičiaus (1836–1888) iš Meikštų dvaro (Ignalinos r.) sūnumi. Šeima turėjo Ciecino dvarą Ašmenos apskrityje, po Pirmojo pasaulinio karo įsigijo ir iki 1939 m. valdė Geranainių dvarą, žinoma, lankydavosi ir Vilniuje.
Įgudusia ranka, greitais, tiksliais štrichais nupieštas aristokratės portretas pasižymi kameriškumu ir S. Bohušui Sestšencevičiui būdinga momentinės išraiškos pagava. Švelniai palenktame moters veide žaidžia šypsena, bet į šoną nukreiptame žvilgsnyje atsispindi susimąstymas ir liūdesys. Portretas sukurtas tarsi vienu įkvėpimu, tikriausiai per vieną seansą. Yra žinoma, kad S. Bohušas-Sestšencevičius, gyvendamas Vilniuje, nutapė ir didelį reprezentacinį šios ponios portretą visu ūgiu.

Teksto autorė Rūta Janonienė

 

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

Puikų akademinį išsilavinimą Peterburgo, Paryžiaus ir Miuncheno aukštosiose meno mokyklose įgijęs tapytojas Stanislovas Bohušas–Sestšencevičius (1869–1927) buvo populiarus ir mėgstamas dailininkas, daugiausia tapęs ir piešęs judrias, dinamiškas Lietuvos kasdienybės scenas ir peizažus, bet noriai kūręs ir portretus. 1900–1907 m., keliaudamas po buvusios Abiejų Tautų Respublikos dvarus, jis nutapė ir nupiešė nemažai portretų, pasklidusių po privačias kolekcijas.
Antanina Meištavičienė (1881–1939, mergautinė pavardė Dzieržykraj-Moravska) 1904 m. Varšuvoje susituokė su Simonu Meištavičiumi (1876–1940), Simono Meištavičiaus (1836–1888) iš Meikštų dvaro (Ignalinos r.) sūnumi. Šeima turėjo Ciecino dvarą Ašmenos apskrityje, po Pirmojo pasaulinio karo įsigijo ir iki 1939 m. valdė Geranainių dvarą, žinoma, lankydavosi ir Vilniuje.
Įgudusia ranka, greitais, tiksliais štrichais nupieštas aristokratės portretas pasižymi kameriškumu ir S. Bohušui Sestšencevičiui būdinga momentinės išraiškos pagava. Švelniai palenktame moters veide žaidžia šypsena, bet į šoną nukreiptame žvilgsnyje atsispindi susimąstymas ir liūdesys. Portretas sukurtas tarsi vienu įkvėpimu, tikriausiai per vieną seansą. Yra žinoma, kad S. Bohušas-Sestšencevičius, gyvendamas Vilniuje, nutapė ir didelį reprezentacinį šios ponios portretą visu ūgiu.

Teksto autorė Rūta Janonienė

 

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė