Byzantium Furioso

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kęstučio Zapkaus tėvas prisijungė prie partizanų, o JAV gimusi mama išsivežė mažametį sūnų į savo gimtinę. Kitiems šeimos nariams pasitraukti į Vakarus nepavyko. Amžiaus pradžioje JAV uždarbiavęs, paskui nepriklausomoje Lietuvoje gyvenęs Zapkaus senelis sovietų buvo pakartas, o kiti giminaičiai ištremti į Sibirą. Komunistinio teroro atmintį Zapkus išlaikė visą gyvenimą. Dailininkas skaudžiai išgyveno dėl sunaikintos Lietuvos, jos kultūros ir savo šeimos. 1989 m. lankantis Maskvoje, Zapkų sukrėtė ilgamečių totalitarinio režimo patyčių pasekmės: žmonių apatija ir depresyvus, beviltiškas klusnumas. Ieškodamas atsakymo, kodėl žmonės nesipriešina priespaudai, dailininkas atpažino, kad ta pati klusnumo ir susitaikymo atmosfera dvelkia ir tamsiose, nuo žvakių per šimtmečius aprūkusiose ortodoksų cerkvėse. Šiose „isteriško religinio misticizmo“ vietose pomirtinis gyvenimas Zapkui pasirodė kaip „tamsus troškinys, mirguliuojantis aukso ir brangakmenių žybsniais ir iškreiptais humanoidų pavidalais“. Maskvietiškų įspūdžių padiktuotame paveiksle Byzantium Furioso dailininkas ir perteikė šias intuityvias asociacijas bei įžvalgas: sakralizuoti, „brangakmeniais išpuošti“ prietarai mirguliuoja supami glitaus nuodingo pragaro (pgl. Kestutis Zapkus, Aspects of Content and Context. Notes on My Painting, Lituanus, 2007, Vol. 53, No. 2, p. 44).

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Kęstutis Zapkus. Tapybos retrospektyva”, 2014 m. balandžio 11 – birželio 1 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kęstučio Zapkaus tėvas prisijungė prie partizanų, o JAV gimusi mama išsivežė mažametį sūnų į savo gimtinę. Kitiems šeimos nariams pasitraukti į Vakarus nepavyko. Amžiaus pradžioje JAV uždarbiavęs, paskui nepriklausomoje Lietuvoje gyvenęs Zapkaus senelis sovietų buvo pakartas, o kiti giminaičiai ištremti į Sibirą. Komunistinio teroro atmintį Zapkus išlaikė visą gyvenimą. Dailininkas skaudžiai išgyveno dėl sunaikintos Lietuvos, jos kultūros ir savo šeimos. 1989 m. lankantis Maskvoje, Zapkų sukrėtė ilgamečių totalitarinio režimo patyčių pasekmės: žmonių apatija ir depresyvus, beviltiškas klusnumas. Ieškodamas atsakymo, kodėl žmonės nesipriešina priespaudai, dailininkas atpažino, kad ta pati klusnumo ir susitaikymo atmosfera dvelkia ir tamsiose, nuo žvakių per šimtmečius aprūkusiose ortodoksų cerkvėse. Šiose „isteriško religinio misticizmo“ vietose pomirtinis gyvenimas Zapkui pasirodė kaip „tamsus troškinys, mirguliuojantis aukso ir brangakmenių žybsniais ir iškreiptais humanoidų pavidalais“. Maskvietiškų įspūdžių padiktuotame paveiksle Byzantium Furioso dailininkas ir perteikė šias intuityvias asociacijas bei įžvalgas: sakralizuoti, „brangakmeniais išpuošti“ prietarai mirguliuoja supami glitaus nuodingo pragaro (pgl. Kestutis Zapkus, Aspects of Content and Context. Notes on My Painting, Lituanus, 2007, Vol. 53, No. 2, p. 44).

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Kęstutis Zapkus. Tapybos retrospektyva”, 2014 m. balandžio 11 – birželio 1 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius