Birutės kalno koplyčia

K. Alchimavičius buvo kilęs nuo Lydos, gimnaziją baigė Vilniuje. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime šešerius metus praleido tremtyje Sibire. Amnestuotas į gimtinę nebesugrįžo. Gavęs leidimą apsigyventi Varšuvoje, šiame mieste gyveno iki mirties. Studijavo ten Piešimo klasėje ir privačioje W. Gersono studijoje, vėliau tobulinosi Miuncheno dailės akademijoje. Kartais aplankydavo Lietuvą, atsiųsdavo kūrinių Vilniuje vykstančioms dailės parodoms. Kūryboje dailininkas plėtojo lietuvišką tematiką – tapė paveikslus Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Lietuvos kraštovaizdžius. Peizažų motyvams neretai pasirinkdavo Lietuvos istorijai svarbias vietas. Viena iš tokių vietų – Birutės kalnas Palangoje. Pasak legendos, senovėje ant šio kalno buvo garbinami senieji lietuvių dievai ir kūrenama amžinoji ugnis. Aukurą prižiūrėjusi vaidilutė Birutė, kuri vėliau čia buvusi palaidota. 1506 m. toje vietoje, kur, tikima, ilsisi Birutės palaikai, buvo pastatyta koplyčia. 1753 m. ji atnaujinta, o 1869 m. pastatyta dabartinė koplyčia, kurią ir matome paveiksle.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Kazimierui Alchimavičiui (1840–1916) Lietuvos tema aktuali išliko visą gyvenimą. Ypač jis mėgo gilintis į pagoniškosios Lietuvos istoriją ir mitologiją – tą atspindi tokios šį dailininką išgarsinusios kompozicijos, kaip Gedimino laidotuvės ir Milda. Mielai jis tapydavo ir gimtojo krašto peizažus ar kasdienio gyvenimo scenas. Po 1863 m. sukilimo K. Alchimavičius buvo išsiųstas į tremtį už Uralo, o grįžęs iš jos neturėjo teisės nuolat gyventi Lietuvoje, bet kartkartėm čia atvykdavo. Kaip rodo išlikę kūriniai, pačioje XIX a. pabaigoje jis lankėsi ir pajūrio vietovėse – Kretingoje, Palangoje. Paveiksle Birutės kalno koplyčia įamžinta 1869 m. Palangoje Tiškevičių lėšomis pastatyta neogotikinė Šv. Jurgio koplytėlė. Šis vaizdingas ir legendomis apipintas piliakalnis K. Alchimavičių pirmiausia, matyt, sudomino dėl sąsajų su istorija, kaip vieta, sauganti atmintį apie Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Birutę. Verta priminti, kad XIX a. Vytauto Didžiojo motinos Birutės figūra buvo populiari – jai skirtas ne vienas literatūros kūrinys. Egzistavo ir kelios legendos versijos, pagal vieną Birutė netgi buvo laikoma šventąja. Kita vertus, pats Birutės kalnas tikinčiųjų buvo laikomas šventa vieta. Kaip rodo užrašas kitoje paveikslo pusėje, drobėje pavaizduota prie koplyčios klūpanti moteris yra konkretus asmuo – Marija Rovinska. Deja, nežinome, kodėl K. Alchimavičius nutapė būtent ją.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė. „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“, 2020 spalio 29 – 2020 lapkričio 6 d., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius). Parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.

K. Alchimavičius buvo kilęs nuo Lydos, gimnaziją baigė Vilniuje. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime šešerius metus praleido tremtyje Sibire. Amnestuotas į gimtinę nebesugrįžo. Gavęs leidimą apsigyventi Varšuvoje, šiame mieste gyveno iki mirties. Studijavo ten Piešimo klasėje ir privačioje W. Gersono studijoje, vėliau tobulinosi Miuncheno dailės akademijoje. Kartais aplankydavo Lietuvą, atsiųsdavo kūrinių Vilniuje vykstančioms dailės parodoms. Kūryboje dailininkas plėtojo lietuvišką tematiką – tapė paveikslus Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Lietuvos kraštovaizdžius. Peizažų motyvams neretai pasirinkdavo Lietuvos istorijai svarbias vietas. Viena iš tokių vietų – Birutės kalnas Palangoje. Pasak legendos, senovėje ant šio kalno buvo garbinami senieji lietuvių dievai ir kūrenama amžinoji ugnis. Aukurą prižiūrėjusi vaidilutė Birutė, kuri vėliau čia buvusi palaidota. 1506 m. toje vietoje, kur, tikima, ilsisi Birutės palaikai, buvo pastatyta koplyčia. 1753 m. ji atnaujinta, o 1869 m. pastatyta dabartinė koplyčia, kurią ir matome paveiksle.

Teksto autorė Dalia Tarandaitė

Kazimierui Alchimavičiui (1840–1916) Lietuvos tema aktuali išliko visą gyvenimą. Ypač jis mėgo gilintis į pagoniškosios Lietuvos istoriją ir mitologiją – tą atspindi tokios šį dailininką išgarsinusios kompozicijos, kaip Gedimino laidotuvės ir Milda. Mielai jis tapydavo ir gimtojo krašto peizažus ar kasdienio gyvenimo scenas. Po 1863 m. sukilimo K. Alchimavičius buvo išsiųstas į tremtį už Uralo, o grįžęs iš jos neturėjo teisės nuolat gyventi Lietuvoje, bet kartkartėm čia atvykdavo. Kaip rodo išlikę kūriniai, pačioje XIX a. pabaigoje jis lankėsi ir pajūrio vietovėse – Kretingoje, Palangoje. Paveiksle Birutės kalno koplyčia įamžinta 1869 m. Palangoje Tiškevičių lėšomis pastatyta neogotikinė Šv. Jurgio koplytėlė. Šis vaizdingas ir legendomis apipintas piliakalnis K. Alchimavičių pirmiausia, matyt, sudomino dėl sąsajų su istorija, kaip vieta, sauganti atmintį apie Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Birutę. Verta priminti, kad XIX a. Vytauto Didžiojo motinos Birutės figūra buvo populiari – jai skirtas ne vienas literatūros kūrinys. Egzistavo ir kelios legendos versijos, pagal vieną Birutė netgi buvo laikoma šventąja. Kita vertus, pats Birutės kalnas tikinčiųjų buvo laikomas šventa vieta. Kaip rodo užrašas kitoje paveikslo pusėje, drobėje pavaizduota prie koplyčios klūpanti moteris yra konkretus asmuo – Marija Rovinska. Deja, nežinome, kodėl K. Alchimavičius nutapė būtent ją.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė. „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“, 2020 spalio 29 – 2020 lapkričio 6 d., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius). Parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.