Priešybė

Elena Kepalas (1920–2006) – profesionali balerina, karui baigiantis pasitraukusi į Vokietiją, vėliau į Australiją. Persikėlusi į Kanadą, Torontą, lankė Ontarijo meno koledžo skulptūros studiją. 1961 m. apsigyveno Niujorke, kur gilino bronzos liejybos technologijos žinias Bruklino muziejaus meno mokykloje. Dailėtyrininkė Elona Lubytė jos (ir jos kartos išeivių menininkų) stiliui apibūdinti vartoja Algirdo Juliaus Greimo sąvoką „kilnus stilius“. Greimas kilnų stilių įvardijo kaip „atsisakymą užsiangažuoti“*. Jį kuria menininkai, kuriems svarbiausia – individuali saviraiška. Kepalas rašė, kad šokis jai buvo tiltas į skulptūros meną. Jos kūrybai būdingos apibendrintos formos, siekis rasti kuo tikslesnį vizualinį pavidalą minties išraiškai. Formos kalboje pastebima ir kubizmo įtaka; Niujorke skulptorė bendravo su žymiuoju kubizmo skulptūros atstovu Jacques’u Lipchitzu, stebėjusiu ir koregavusiu pirmuosius jos darbus. Bronzinis pavidalas primena abstrahuotą žmogaus figūrą, tarsi sudėliotą iš keleto atskirų dalių, bet pavadinimas byloja, kad greičiau tai – susiduriančių kampuotų ir aptakių abstrakčių formų studija.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Išeivijos dailė. Vilnius, 2003, p. 196.

 

Gyvendama Lietuvoje, Elena Kepalaitė (Kepalas, 1920–2006) studijavo klasikinį baletą, sudėtingais Antrojo pasaulinio karo metais šoko Vilniaus operos pastatymuose. 1944 m. balandžio 21 d. balerina pasirodė premjerinėje Vilniaus baleto trupės programoje, kurią sudarė Riccardo Drigo vienaveiksmis baletas „Užburtoji fleita“, Carlo Marios von Weberio „Kvietimas šokiui“ ir kt. (pgl. Vytautė Markeliūnienė, Baletas Vilniaus operoje (1941–1944). Krantai, 2010, nr. 137, p. 41), o tų pačių metų vasarą jau buvo priversta palikti gimtąjį miestą. Pasitraukusi į Vokietiją, susipažino su išraiškos šokiu. Augsburge studijavo pas išraiškos šokio pradininkės Mary Wigman mokinį Walterį Klassą, vėliau, persikėlusi į Australiją, – pas Hanny Kolm ir Lietuvos išraiškos šokio pirmeivę Danutę Nasvytytę. Be modernaus šokio, Kepalaitės gyvenime reikšmingą vietą užėmė vizualieji menai. Australijoje lietuvė mokėsi tapybos, o persikrausčiusi į Šiaurės Ameriką studijavo skulptūrą Ontarijo meno kolegijoje ir Bruklino muziejaus dailės mokykloje. Priešybė liudija Kepalaitės žavėjimąsi XX a. pradžios avangardine Europos skulptūra. Šią estetinę orientaciją palaikė ir stiprino jaunos menininkės pažintis su karo metais į Niujorką persikėlusiu garsiu kubistu Jacques’u Lipchitzu.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.

Elena Kepalas (1920–2006) – profesionali balerina, karui baigiantis pasitraukusi į Vokietiją, vėliau į Australiją. Persikėlusi į Kanadą, Torontą, lankė Ontarijo meno koledžo skulptūros studiją. 1961 m. apsigyveno Niujorke, kur gilino bronzos liejybos technologijos žinias Bruklino muziejaus meno mokykloje. Dailėtyrininkė Elona Lubytė jos (ir jos kartos išeivių menininkų) stiliui apibūdinti vartoja Algirdo Juliaus Greimo sąvoką „kilnus stilius“. Greimas kilnų stilių įvardijo kaip „atsisakymą užsiangažuoti“*. Jį kuria menininkai, kuriems svarbiausia – individuali saviraiška. Kepalas rašė, kad šokis jai buvo tiltas į skulptūros meną. Jos kūrybai būdingos apibendrintos formos, siekis rasti kuo tikslesnį vizualinį pavidalą minties išraiškai. Formos kalboje pastebima ir kubizmo įtaka; Niujorke skulptorė bendravo su žymiuoju kubizmo skulptūros atstovu Jacques’u Lipchitzu, stebėjusiu ir koregavusiu pirmuosius jos darbus. Bronzinis pavidalas primena abstrahuotą žmogaus figūrą, tarsi sudėliotą iš keleto atskirų dalių, bet pavadinimas byloja, kad greičiau tai – susiduriančių kampuotų ir aptakių abstrakčių formų studija.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Išeivijos dailė. Vilnius, 2003, p. 196.

 

Gyvendama Lietuvoje, Elena Kepalaitė (Kepalas, 1920–2006) studijavo klasikinį baletą, sudėtingais Antrojo pasaulinio karo metais šoko Vilniaus operos pastatymuose. 1944 m. balandžio 21 d. balerina pasirodė premjerinėje Vilniaus baleto trupės programoje, kurią sudarė Riccardo Drigo vienaveiksmis baletas „Užburtoji fleita“, Carlo Marios von Weberio „Kvietimas šokiui“ ir kt. (pgl. Vytautė Markeliūnienė, Baletas Vilniaus operoje (1941–1944). Krantai, 2010, nr. 137, p. 41), o tų pačių metų vasarą jau buvo priversta palikti gimtąjį miestą. Pasitraukusi į Vokietiją, susipažino su išraiškos šokiu. Augsburge studijavo pas išraiškos šokio pradininkės Mary Wigman mokinį Walterį Klassą, vėliau, persikėlusi į Australiją, – pas Hanny Kolm ir Lietuvos išraiškos šokio pirmeivę Danutę Nasvytytę. Be modernaus šokio, Kepalaitės gyvenime reikšmingą vietą užėmė vizualieji menai. Australijoje lietuvė mokėsi tapybos, o persikrausčiusi į Šiaurės Ameriką studijavo skulptūrą Ontarijo meno kolegijoje ir Bruklino muziejaus dailės mokykloje. Priešybė liudija Kepalaitės žavėjimąsi XX a. pradžios avangardine Europos skulptūra. Šią estetinę orientaciją palaikė ir stiprino jaunos menininkės pažintis su karo metais į Niujorką persikėlusiu garsiu kubistu Jacques’u Lipchitzu.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.