Žydų išminčius (recto). Bijūnų ir alyvų puokštė (verso)

Abi paveikslo pusės nutapytos lengva ranka, ir portretas, ir natiurmortas eskiziški, greičiausiai skirti lavintis. Tai vienas iš nedaugelio skulptoriaus karjerą pasirinkusio Boriso Šaco (1866–1932) tapybos kūrinių, kurį litvakų dailės tyrinėtoja Vilma Gradinskaitė priskyrė jo paryžietiškajam laikotarpiui (Litvak Art. Litvakų dailė, sudaryt. V. Gradinskaitė, 2015, p. 173). Žvelgiant į abi paveikslo puses kaip į vieną kūrinį, paradoksaliai susijungia pavasarinių žiedų puokštės ir seno religingo žydo portreto simbolika. Tai brandos ir senatvės sugretinimas. Šiuo atveju simbolika gimė netyčia, tačiau simbolistų paveiksluose, vaizduojant senus žmones ir pavasario arba vasaros gėles, dažnai būtent tokio supriešinimo ir buvo siekiama. Plačiai žinomas pavyzdys – Ciuricho dailės muziejaus rinkinyje esanti Arnoldo Böcklino (1827–1901) kompozicija Pavėsinėje (apie 1891), vaizduojanti senukų porą ankstyvo pavasario sode su lysvėje vos prasikalusiomis tulpėmis ir hiacintais, pražydusiais taisyklinga eile sustatytuose vazonėliuose.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Becalelis. Becalelis – pirmas dailininkas, paminėtas Senajame Testamente: „Viešpats kalbėjo Mozei: štai aš pašaukiau vardu Urio sūnaus Huro sūnų Becalelį iš Judo giminės, pripildžiau jį dieviškos dvasios – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, įkvėpiau jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro ir vario, pjaustyti ir rėminti akmenis, drožinėti iš medžio, mokėti bet kokį amatą“ (Iš 31, 1–5). Becalelis sukūrė ir išpuošė Miškaną – kilnojamąją šventyklą dykumoje, o po kelių tūkstantmečių jo vardu buvo pavadinta pirmoji dailės mokykla Palestinoje. 1906 m. Jeruzalėje ją įkūrė varnietis Borisas Šacas, svajojantis tapti „vyriausiuoju šventiku, aukojančiu ant meno altoriaus ir rodančiu žmonėms meno didybę bei grožį“ (H. Lewbin, Rebirth of Jewish Art, New York, 1974, p. 14). Becalelio dailės mokykla suformavo profesionaliosios Izraelio dailės pamatus, o pats Šacas buvo pramintas Izraelio dailės tėvu.

Daugiausia Šacas kūrė reljefus ir skulptūras, tapė nedaug, bet, likus metams iki mirties, nutapė dešimt autoportretų. Tapybos darbas Žydų išminčius priskirtinas ankstyvajam paryžietiškajam jo kūrybos laikotarpiui. Apie tai byloja ir dar nenusistovėjusi pavardės Шац transkripcija Shatz. Reverse nutapyta gėlių puokštė greičiausiai buvo sukurta panašiu laikotarpiu – abiem darbams būdingas itin minkštas, kiek suveltas potėpis, vienodas pilkšvai melsvas fonas ir tie patys rausvi pustoniai ant išminčiaus rankų ir bijūno žiedų.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“, 2015 m. gruodžio 16 d. – 2016 kovo 13 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė); „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė); „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 323.

Abi paveikslo pusės nutapytos lengva ranka, ir portretas, ir natiurmortas eskiziški, greičiausiai skirti lavintis. Tai vienas iš nedaugelio skulptoriaus karjerą pasirinkusio Boriso Šaco (1866–1932) tapybos kūrinių, kurį litvakų dailės tyrinėtoja Vilma Gradinskaitė priskyrė jo paryžietiškajam laikotarpiui (Litvak Art. Litvakų dailė, sudaryt. V. Gradinskaitė, 2015, p. 173). Žvelgiant į abi paveikslo puses kaip į vieną kūrinį, paradoksaliai susijungia pavasarinių žiedų puokštės ir seno religingo žydo portreto simbolika. Tai brandos ir senatvės sugretinimas. Šiuo atveju simbolika gimė netyčia, tačiau simbolistų paveiksluose, vaizduojant senus žmones ir pavasario arba vasaros gėles, dažnai būtent tokio supriešinimo ir buvo siekiama. Plačiai žinomas pavyzdys – Ciuricho dailės muziejaus rinkinyje esanti Arnoldo Böcklino (1827–1901) kompozicija Pavėsinėje (apie 1891), vaizduojanti senukų porą ankstyvo pavasario sode su lysvėje vos prasikalusiomis tulpėmis ir hiacintais, pražydusiais taisyklinga eile sustatytuose vazonėliuose.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Becalelis. Becalelis – pirmas dailininkas, paminėtas Senajame Testamente: „Viešpats kalbėjo Mozei: štai aš pašaukiau vardu Urio sūnaus Huro sūnų Becalelį iš Judo giminės, pripildžiau jį dieviškos dvasios – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, įkvėpiau jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro ir vario, pjaustyti ir rėminti akmenis, drožinėti iš medžio, mokėti bet kokį amatą“ (Iš 31, 1–5). Becalelis sukūrė ir išpuošė Miškaną – kilnojamąją šventyklą dykumoje, o po kelių tūkstantmečių jo vardu buvo pavadinta pirmoji dailės mokykla Palestinoje. 1906 m. Jeruzalėje ją įkūrė varnietis Borisas Šacas, svajojantis tapti „vyriausiuoju šventiku, aukojančiu ant meno altoriaus ir rodančiu žmonėms meno didybę bei grožį“ (H. Lewbin, Rebirth of Jewish Art, New York, 1974, p. 14). Becalelio dailės mokykla suformavo profesionaliosios Izraelio dailės pamatus, o pats Šacas buvo pramintas Izraelio dailės tėvu.

Daugiausia Šacas kūrė reljefus ir skulptūras, tapė nedaug, bet, likus metams iki mirties, nutapė dešimt autoportretų. Tapybos darbas Žydų išminčius priskirtinas ankstyvajam paryžietiškajam jo kūrybos laikotarpiui. Apie tai byloja ir dar nenusistovėjusi pavardės Шац transkripcija Shatz. Reverse nutapyta gėlių puokštė greičiausiai buvo sukurta panašiu laikotarpiu – abiem darbams būdingas itin minkštas, kiek suveltas potėpis, vienodas pilkšvai melsvas fonas ir tie patys rausvi pustoniai ant išminčiaus rankų ir bijūno žiedų.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“, 2015 m. gruodžio 16 d. – 2016 kovo 13 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė); „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė); „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 323.