Žydų išminčius (recto). Pavasario puokštė (verso)
| Autorius: | Borisas Šacas (1866/7–1932) |
Skulptorius, tapytojas, pedagogas. Gimė 1867 m. Varniuose, mirė 1932 m. kovo 22 d. Denveryje (JAV), palaidotas Jeruzalėje. 1882–1887 m mokėsi Vilniuje rabinų ir Vilniaus piešimo mokyklose. 1888 m. mokėsi skulptūros Varšuvoje, 1889 m. išvyko į Paryžių, mokėsi privačiai pas Marką Antokolskį, vėliau studijavo Fernand’o Cormono studijoje. 1895–1903 m. Bulgarijos princo Ferdinando kvietimu gyveno Bulgarijoje, buvo oficialus rūmų skulptorius ir pirmasis skulptūros dėstytojas Valstybinėje piešimo mokykloje Sofijoje. 1905 m. sionistų kongrese Bazelyje jam buvo pasiūlyta įkurti Jeruzalėje žydų dailės mokyklą. 1906 m. ją įkūrė ir pavadino „Bezalel“ vardu, organizavo jos mokinių dailės parodas Europoje ir JAV. Ankstyvųjų skulptūrų siužetai dažniausia remiasi bibliniais ir žydų tautinio atgimimo motyvais, vėlyvesnėms būdinga art nouveau stilistika. Be statulų, bareljefų ir portretinių medalionų, kūrė litografijas, tapė paveikslus. Kūryboje vyrauja Senojo Testamento motyvai. Apdovanotas sidabro ir aukso medaliais 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. – Luizianos parodoje.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 322.
Skulptorius, tapytojas, pedagogas. Gimė 1867 m. Varniuose, mirė 1932 m. kovo 22 d. Denveryje (JAV), palaidotas Jeruzalėje. 1882–1887 m mokėsi Vilniuje rabinų ir Vilniaus piešimo mokyklose. 1888 m. mokėsi skulptūros Varšuvoje, 1889 m. išvyko į Paryžių, mokėsi privačiai pas Marką Antokolskį, vėliau studijavo Fernand’o Cormono studijoje. 1895–1903 m. Bulgarijos princo Ferdinando kvietimu gyveno Bulgarijoje, buvo oficialus rūmų skulptorius ir pirmasis skulptūros dėstytojas Valstybinėje piešimo mokykloje Sofijoje. 1905 m. sionistų kongrese Bazelyje jam buvo pasiūlyta įkurti Jeruzalėje žydų dailės mokyklą. 1906 m. ją įkūrė ir pavadino „Bezalel“ vardu, organizavo jos mokinių dailės parodas Europoje ir JAV. Ankstyvųjų skulptūrų siužetai dažniausia remiasi bibliniais ir žydų tautinio atgimimo motyvais, vėlyvesnėms būdinga art nouveau stilistika. Be statulų, bareljefų ir portretinių medalionų, kūrė litografijas, tapė paveikslus. Kūryboje vyrauja Senojo Testamento motyvai. Apdovanotas sidabro ir aukso medaliais 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. – Luizianos parodoje.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 322.
