Karalienės Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsiai Vilniuje

Piešėjas, raižytojas Tadas Bičkauskas (1797–po 1857) buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų, Vilniaus universitete studijavo dailę, mokėsi pas Joną Rustemą. Nuo 1828 m. gyveno Varšuvoje, dirbo Lenkijos banko cinkografijoje, kur pagal savo piešinį iš natūros sukūrė litografiją Karalienės Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsiai Vilniuje. Remiantis dailės istorikės Birutės Rūtos Vitkauskienės tyrinėjimais, T. Bičkauskas piešinyje greičiausiai užfiksavo rūmų komplekso dalį – arklides (B. R. Vitkauskienė, Fragmentas iš Vilniaus miesto istorijos: Radvilų rūmų užgrobimas, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sudarytoja G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2010, p. 120). Pastatas pavaizduotas iš Neries pusės, tai liudija prie jo stovintis koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra. Lietuvoje tikėta, kad šis šventasis apsaugo nuo nelaimių, susijusių su vandeniu, tad jo skulptūros tradiciškai buvo statomos prie upių, ežerų. Tą pačią litografiją Vilniaus istorikas Mykolas Balinskis reprodukavo savo knygoje „Atsiminimai apie karalienę Barborą“ (Michał Baliński, Pamiętniki o królowej Barbarze, Warszawa, t. 2, 1837).

Teksto autorė Laima Laučkaitė.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Piešėjas, raižytojas Tadas Bičkauskas (1797–po 1857) buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų, Vilniaus universitete studijavo dailę, mokėsi pas Joną Rustemą. Nuo 1828 m. gyveno Varšuvoje, dirbo Lenkijos banko cinkografijoje, kur pagal savo piešinį iš natūros sukūrė litografiją Karalienės Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsiai Vilniuje. Remiantis dailės istorikės Birutės Rūtos Vitkauskienės tyrinėjimais, T. Bičkauskas piešinyje greičiausiai užfiksavo rūmų komplekso dalį – arklides (B. R. Vitkauskienė, Fragmentas iš Vilniaus miesto istorijos: Radvilų rūmų užgrobimas, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sudarytoja G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2010, p. 120). Pastatas pavaizduotas iš Neries pusės, tai liudija prie jo stovintis koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra. Lietuvoje tikėta, kad šis šventasis apsaugo nuo nelaimių, susijusių su vandeniu, tad jo skulptūros tradiciškai buvo statomos prie upių, ežerų. Tą pačią litografiją Vilniaus istorikas Mykolas Balinskis reprodukavo savo knygoje „Atsiminimai apie karalienę Barborą“ (Michał Baliński, Pamiętniki o królowej Barbarze, Warszawa, t. 2, 1837).

Teksto autorė Laima Laučkaitė.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)