Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Afrikos saulė

Autorius: Augustinas Savickas (1919–2012)

Tapytojas, dailės istorikas, pedagogas, rašytojo Jurgio Savickio sūnus. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno meno mokykloje, 1939–1940 m. Ženevos universitete studijavo sociologiją, 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje ir Maskvos 1905 m. revoliucijos dailės mokykloje. 1945–1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute pas J. Vienožinskį ir V. Mackevičių. Parodose dalyvauja nuo 1949 m. Dirbo Meno reikalų valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (vėliau – Vilniaus dailės akademija), 1987 m. tapo profesoriumi. 1973–1979 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1963 m. suteiktas menotyros mokslų kandidato laipsnis, apgynė disertaciją „Peizažas lietuvių tapyboje“ (monografija išleista 1965 m.). Knygos „M. K. Čiurlionis“ (su J. Gaudrimu, 1965; antrasis leidimas 1974; su E. Mieželaičiu, 1971, rusų k.), autobiografinio ir memuarinio pobūdžio knygų „Nerami kelionė“ (1977, rusų kalba) ir „Žalia knyga“ (2002) autorius, akademinio leidinio „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900–1940“ (1982, t. 1; 1983, t. 2) bendraautoris. Paskelbė parodų recenzijų. Surengė personalines parodas Lietuvoje, Rusijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Italijoje, Estijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Liuksemburge, Belgijoje, Kanadoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1965), Lietuvos liaudies dailininkas (1979), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1966), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Mirė 2012 m. birželio 20 d.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.

Tapytojas, dailės istorikas, pedagogas, rašytojo Jurgio Savickio sūnus. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno meno mokykloje, 1939–1940 m. Ženevos universitete studijavo sociologiją, 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje ir Maskvos 1905 m. revoliucijos dailės mokykloje. 1945–1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute pas J. Vienožinskį ir V. Mackevičių. Parodose dalyvauja nuo 1949 m. Dirbo Meno reikalų valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (vėliau – Vilniaus dailės akademija), 1987 m. tapo profesoriumi. 1973–1979 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1963 m. suteiktas menotyros mokslų kandidato laipsnis, apgynė disertaciją „Peizažas lietuvių tapyboje“ (monografija išleista 1965 m.). Knygos „M. K. Čiurlionis“ (su J. Gaudrimu, 1965; antrasis leidimas 1974; su E. Mieželaičiu, 1971, rusų k.), autobiografinio ir memuarinio pobūdžio knygų „Nerami kelionė“ (1977, rusų kalba) ir „Žalia knyga“ (2002) autorius, akademinio leidinio „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900–1940“ (1982, t. 1; 1983, t. 2) bendraautoris. Paskelbė parodų recenzijų. Surengė personalines parodas Lietuvoje, Rusijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Italijoje, Estijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Liuksemburge, Belgijoje, Kanadoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1965), Lietuvos liaudies dailininkas (1979), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1966), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Mirė 2012 m. birželio 20 d.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė.