Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980)
2015 m. rudens parodų sezoną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje pradeda dailininkės ir fotografės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915–1980) gimimo 100-mečiui skirta ekspozicija. Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto auklėtinės kūrybos retrospektyvoje visuomenė kviečiama susipažinti su įvairiu, nors ir negausiu, meniniu palikimu – tapyba, estampais, knygų ir taikomąja grafika, piešiniais, fotografijomis. Svarbesnius dailininkės biografijos faktus iliustruoja archyviniai dokumentai.
Negausus Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės tapybos ir grafikos darbų palikimas mažai žinomas net dailės specialistams. Vienoje ekspozicijoje sutelkti darbai, padeda geriau pažinti dailininkės kūrybos specifiką. Paroda suteikia retą progą pamatyti tiek įvairiuose archyvuose, tiek ir privačiose kolekcijose saugomus autorės kūrinius, pavyzdžiui, didelio formato diplominį darbą Žvejai (1938). Šalia studijų metais sukurtų estampų čia pirmą kartą eksponuojamos dailininkės iliustruotos knygos ir žurnalai, prekių pakuočių pavyzdžiai, papildantys negausias žinias apie vėlyvąją autorės meninę veiklą dirbant Vilniaus kombinate „Dailė“ ir Marytės Melnikaitės biskvitų fabrike.
Lankydama užsiėmimus Stepono Batoro universiteto dėstytojo, garsaus Vilniaus fotografo Jano Bulhako (1876–1950) studijoje, būsimoji dailininkė susidomėjo fotografijos teikiamomis galimybėmis ir pradėjo fotografuoti. Parodoje eksponuojami XX a. 4 dešimtmetyje sukurti meninio pobūdžio portretai ir kompozicijos, tikėtina, fotografuoti kaip praktinės užduotys J. Bulhako paskaitoms. Kaip fotografę Sofiją Urbonavičiūtę-Subačiuvienę labiausiai išgarsino jau po jos mirties atrasti Antrojo pasaulinio karo metais sugriauto Vilniaus vaizdai, užfiksuoti 1944 metais Kultūros paminklų apsaugos įstaigos užsakymu. Ši, tik per laimingą atsitiktinumą išlikusi Vilniaus architektūros paminklų fotokolekcija, pirmą kartą žiūrovams pristatyta 1994 m. „Lietuvos aido“ galerijoje surengtoje ekspozicijoje. Dalį 1944-ųjų Vilniaus vaizdų rodome ir parodoje Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980).
Kuratorė Ieva Burbaitė
Koordinatorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė
Dizaineris Gedas Čiuželis
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba
Eksponatus skolino:
Advokatų kontora „Valiunas Ellex“, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Jūratė Burokaitė, Vida Domarkienė, Vidmantas Martikonis.
Paroda veiks iki 2015 m. spalio 3 d.
Il.: Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės autoportretas, XX a. 4 deš., LLMA
2015 m. rudens parodų sezoną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje pradeda dailininkės ir fotografės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915–1980) gimimo 100-mečiui skirta ekspozicija. Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto auklėtinės kūrybos retrospektyvoje visuomenė kviečiama susipažinti su įvairiu, nors ir negausiu, meniniu palikimu – tapyba, estampais, knygų ir taikomąja grafika, piešiniais, fotografijomis. Svarbesnius dailininkės biografijos faktus iliustruoja archyviniai dokumentai.
Negausus Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės tapybos ir grafikos darbų palikimas mažai žinomas net dailės specialistams. Vienoje ekspozicijoje sutelkti darbai, padeda geriau pažinti dailininkės kūrybos specifiką. Paroda suteikia retą progą pamatyti tiek įvairiuose archyvuose, tiek ir privačiose kolekcijose saugomus autorės kūrinius, pavyzdžiui, didelio formato diplominį darbą Žvejai (1938). Šalia studijų metais sukurtų estampų čia pirmą kartą eksponuojamos dailininkės iliustruotos knygos ir žurnalai, prekių pakuočių pavyzdžiai, papildantys negausias žinias apie vėlyvąją autorės meninę veiklą dirbant Vilniaus kombinate „Dailė“ ir Marytės Melnikaitės biskvitų fabrike.
Lankydama užsiėmimus Stepono Batoro universiteto dėstytojo, garsaus Vilniaus fotografo Jano Bulhako (1876–1950) studijoje, būsimoji dailininkė susidomėjo fotografijos teikiamomis galimybėmis ir pradėjo fotografuoti. Parodoje eksponuojami XX a. 4 dešimtmetyje sukurti meninio pobūdžio portretai ir kompozicijos, tikėtina, fotografuoti kaip praktinės užduotys J. Bulhako paskaitoms. Kaip fotografę Sofiją Urbonavičiūtę-Subačiuvienę labiausiai išgarsino jau po jos mirties atrasti Antrojo pasaulinio karo metais sugriauto Vilniaus vaizdai, užfiksuoti 1944 metais Kultūros paminklų apsaugos įstaigos užsakymu. Ši, tik per laimingą atsitiktinumą išlikusi Vilniaus architektūros paminklų fotokolekcija, pirmą kartą žiūrovams pristatyta 1994 m. „Lietuvos aido“ galerijoje surengtoje ekspozicijoje. Dalį 1944-ųjų Vilniaus vaizdų rodome ir parodoje Vilnietė. Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980).
Kuratorė Ieva Burbaitė
Koordinatorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė
Dizaineris Gedas Čiuželis
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba
Eksponatus skolino:
Advokatų kontora „Valiunas Ellex“, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Jūratė Burokaitė, Vida Domarkienė, Vidmantas Martikonis.
Paroda veiks iki 2015 m. spalio 3 d.
Il.: Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės autoportretas, XX a. 4 deš., LLMA
