Paroda „Seserys Irena ir Joanna Karpińskos“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Ši paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pirmą kartą taip visapusiškai pristato seserų Irenos ir Joannos Karpińskų meninį palikimą. Vilnius jų gyvenime atliko ypač svarbų vaidmenį: Irena ir Joanna (pirmoji nuo 1928 m., antroji nuo 1929 m.) studijavo Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, jo aplinkoje subrendo abiejų meninės pažiūros, požiūris į dailę, asmeninis stilius. Vilniaus jos nepamiršo visą gyvenimą, dalijosi prisiminimais ir apie miestą, ir apie jame sutiktus žmones. Joanos Karpinskos kūrinį parodai paskolino ir TARTLE.
Paroda gimė iš noro ir poreikio atitaisyti atribucijos klaidas, siekiant grąžinti tikrąją autorystę dviem Joannos Karpińskos kūriniams: spalvotam medžio raižiniui „Prie staliuko po skėčiu“ (1934), kuris ilgą laiką buvo žinomas ir pristatomas kaip Joannos bendraamžės ir kolegės Hannos Milewskos kūrinys, ir tapybos kompozicijai „Šventė miesto sode“ (1934) iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkinio, kuris laikytas ne Joannos, bet Irenos Karpińskos darbu.
Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos muziejumi, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, dailininkių giminėmis iš Jagodzińskių šeimos ir Sedlcių krašto muziejumi Lenkijoje, sutelktas seserų kūrybos ir biografinių dokumentų rinkinys, pristatantis menininkių duetą. Muziejuje eksponuojama daugiau nei 150 seserų Karpińskų kūrinių, simboliškai sugrąžinančių meninį palikimą į jaunystės miestą.
Paroda leidžia ne tik pažinti Irenos ir Joannos meninį palikimą, bet ir pagilina mūsų turimas žinias apie SBU Dailės fakulteto programą, šios mokyklos studentų ir absolventų meninius siekius ir jų praktinio įgyvendinimo kelius bei būdus. Be abejo, tai labai svarbus puslapis ir Vilniaus moterų dailininkių istorijoje. Paroda praplečia šį naujai rašomą kultūros istorijos puslapį mažai girdėtais arba visai negirdėtais vardais, faktais ir kūriniais, o iš anksčiau žinomiems suteikia naują kontekstą ir kartu papildomą prasmę.
Ši paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pirmą kartą taip visapusiškai pristato seserų Irenos ir Joannos Karpińskų meninį palikimą. Vilnius jų gyvenime atliko ypač svarbų vaidmenį: Irena ir Joanna (pirmoji nuo 1928 m., antroji nuo 1929 m.) studijavo Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, jo aplinkoje subrendo abiejų meninės pažiūros, požiūris į dailę, asmeninis stilius. Vilniaus jos nepamiršo visą gyvenimą, dalijosi prisiminimais ir apie miestą, ir apie jame sutiktus žmones. Joanos Karpinskos kūrinį parodai paskolino ir TARTLE.
Paroda gimė iš noro ir poreikio atitaisyti atribucijos klaidas, siekiant grąžinti tikrąją autorystę dviem Joannos Karpińskos kūriniams: spalvotam medžio raižiniui „Prie staliuko po skėčiu“ (1934), kuris ilgą laiką buvo žinomas ir pristatomas kaip Joannos bendraamžės ir kolegės Hannos Milewskos kūrinys, ir tapybos kompozicijai „Šventė miesto sode“ (1934) iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkinio, kuris laikytas ne Joannos, bet Irenos Karpińskos darbu.
Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos muziejumi, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, dailininkių giminėmis iš Jagodzińskių šeimos ir Sedlcių krašto muziejumi Lenkijoje, sutelktas seserų kūrybos ir biografinių dokumentų rinkinys, pristatantis menininkių duetą. Muziejuje eksponuojama daugiau nei 150 seserų Karpińskų kūrinių, simboliškai sugrąžinančių meninį palikimą į jaunystės miestą.
Paroda leidžia ne tik pažinti Irenos ir Joannos meninį palikimą, bet ir pagilina mūsų turimas žinias apie SBU Dailės fakulteto programą, šios mokyklos studentų ir absolventų meninius siekius ir jų praktinio įgyvendinimo kelius bei būdus. Be abejo, tai labai svarbus puslapis ir Vilniaus moterų dailininkių istorijoje. Paroda praplečia šį naujai rašomą kultūros istorijos puslapį mažai girdėtais arba visai negirdėtais vardais, faktais ir kūriniais, o iš anksčiau žinomiems suteikia naują kontekstą ir kartu papildomą prasmę.