Paroda „Pievos ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“ MO muziejuje
Nors gyveno panašiu metu, Kazimiera Zimblytė-Kazė (1933–1999) ir Rose Lowder (g. 1941) niekada nebuvo susitikusios. Menininkės kūrė skirtinguose kontekstuose: Kazė didžiąją gyvenimo dalį sovietinėje Lietuvoje, o Rose – Vakarų Europoje. Skiriasi ir jų disciplinos: Zimblytė geriausiai žinoma kaip tapytoja, o Lowder iki šiol aktyviai dirba eksperimentinio kino lauke. Vis dėlto menininkės turi bendrą bruožą – pasitelkusios abstrakčią raišką, abi klausia: kaip mes matome, kaip patiriame pasaulį? Parodai paslolinti trys Kazės Zimblytės kūriniai iš TARTLE kolekcijos
Parodoje pristatomuose kūriniuose neaptiksime pasakojimo ar lengvai atpažįstamų daiktų vaizdavimo. Visgi abstrakcija čia nėra vien estetinis pasirinkimas, tai kritiška laikysena ir mąstymo būdas. Menininkės šitaip tyrė optinius reiškinius ir išbandė medijų ribas, kūrė savo gyvenamosios aplinkos atspindžius.
„Pievos ir akys“ sumanyta kaip dviguba ekspozicija: menininkių darbai pristatomi individualiai, tačiau siejant vienus su kitais. Parodoje ne tik sekame, iš kur randasi kiekvienos jų kūrybos ypatybės, bet ir sudarome sąlygas naujiems, galbūt netikėtiems įspūdžių susikryžiavimams: tapyba gali pasirodyti kinematografiška, o kino kūrinys – tapybiškas, gal net suaustas.
Rose Lowder – Peru gimusi, Prancūzijoje gyvenanti menininkė, eksperimentinio kino kūrėja. Nuo XX a. aštunto dešimtmečio 16 mm kino kamera ji kuria filmus, kuriuose tyrinėja kino galimybes, optinius reiškinius ir regos aspektus. Jos kameros objektyvas dažnai žvelgia į parkų, pievų ir sodų gyventojus, ekologinių ūkių augmeniją, o šalia klausimų apie vizualinį suvokimą ir tikrovės vaizdavimą ryškėja susirūpinimas ekologine pasaulio būkle.
Panašiai kaip Lowder filmuose, Kazimieros Zimblytės paveikslų paviršiuose gausu optinių įvykių. Zimblytė laikoma viena novatoriškiausių savo kartos Lietuvos menininkių. Ji baigė tekstilės studijas, o geriausiai žinoma dėl abstrakčių tapybos darbų – juos kūrė tada, kai ši raiška buvo nustumta į viešojo meninio gyvenimo paribius. Parodoje eksponuojamuose Zimblytės kūriniuose išryškėja tekstilinis mąstymas, o abstrakcija permąstoma per amato prizmę – medžiagos, fizinis darbas čia ne mažiau svarbūs nei idėjos.
Nors gyveno panašiu metu, Kazimiera Zimblytė-Kazė (1933–1999) ir Rose Lowder (g. 1941) niekada nebuvo susitikusios. Menininkės kūrė skirtinguose kontekstuose: Kazė didžiąją gyvenimo dalį sovietinėje Lietuvoje, o Rose – Vakarų Europoje. Skiriasi ir jų disciplinos: Zimblytė geriausiai žinoma kaip tapytoja, o Lowder iki šiol aktyviai dirba eksperimentinio kino lauke. Vis dėlto menininkės turi bendrą bruožą – pasitelkusios abstrakčią raišką, abi klausia: kaip mes matome, kaip patiriame pasaulį? Parodai paslolinti trys Kazės Zimblytės kūriniai iš TARTLE kolekcijos
Parodoje pristatomuose kūriniuose neaptiksime pasakojimo ar lengvai atpažįstamų daiktų vaizdavimo. Visgi abstrakcija čia nėra vien estetinis pasirinkimas, tai kritiška laikysena ir mąstymo būdas. Menininkės šitaip tyrė optinius reiškinius ir išbandė medijų ribas, kūrė savo gyvenamosios aplinkos atspindžius.
„Pievos ir akys“ sumanyta kaip dviguba ekspozicija: menininkių darbai pristatomi individualiai, tačiau siejant vienus su kitais. Parodoje ne tik sekame, iš kur randasi kiekvienos jų kūrybos ypatybės, bet ir sudarome sąlygas naujiems, galbūt netikėtiems įspūdžių susikryžiavimams: tapyba gali pasirodyti kinematografiška, o kino kūrinys – tapybiškas, gal net suaustas.
Rose Lowder – Peru gimusi, Prancūzijoje gyvenanti menininkė, eksperimentinio kino kūrėja. Nuo XX a. aštunto dešimtmečio 16 mm kino kamera ji kuria filmus, kuriuose tyrinėja kino galimybes, optinius reiškinius ir regos aspektus. Jos kameros objektyvas dažnai žvelgia į parkų, pievų ir sodų gyventojus, ekologinių ūkių augmeniją, o šalia klausimų apie vizualinį suvokimą ir tikrovės vaizdavimą ryškėja susirūpinimas ekologine pasaulio būkle.
Panašiai kaip Lowder filmuose, Kazimieros Zimblytės paveikslų paviršiuose gausu optinių įvykių. Zimblytė laikoma viena novatoriškiausių savo kartos Lietuvos menininkių. Ji baigė tekstilės studijas, o geriausiai žinoma dėl abstrakčių tapybos darbų – juos kūrė tada, kai ši raiška buvo nustumta į viešojo meninio gyvenimo paribius. Parodoje eksponuojamuose Zimblytės kūriniuose išryškėja tekstilinis mąstymas, o abstrakcija permąstoma per amato prizmę – medžiagos, fizinis darbas čia ne mažiau svarbūs nei idėjos.