Paroda „Linijos ir žodžiai. Walenty Romanowicziaus Ir Aldonos Nebelskos-Romanowicz kūryba“
Dviejų dailininko kelią pasirinkusių jaunų žmonių gyvenimo linijos susikirto 1930 m. Vilniuje – anuomet viename iš svarbiausių Antrosios Lenkijos Respublikos kultūrinių centrų. Iš Naugarduko krašto atvykęs baltarusių ir rusų kilmės Walenty Romanowiczius (1911–1945) ir iš Varšuvos kilusi Aldona Nebelska (1909–2009) tais pačiais metais pradėjo studijas Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete. Įvairias dailės sritis apimančios studijos teikė galimybę bendrauti su iškiliausiais to meto Vilniaus menininkais. Dailės fakultete jiems dėstė F. Ruszczycas, L. Sleńdzińskis, B. Kubickis, J. Bułhakas, J. Hoppenas ir kiti. Būtent Jerzy Hoppenas tapo svarbiausiu Walenty mokytoju – jų užsimezgęs ryšys padarė didžiausią įtaką jauno dailininko formavimuisi. Baigę dailės mokslus, Walenty ir Aldona nenutraukė kontaktų su Dailės fakultetu, buvo aktyvūs Vilniaus dailininkų bendruomenės nariai. Net ir pasukęs į medicinos kryptį, Walenty rado sąlytį su menu. Studijuodamas Medicinos fakultete jis gilino dailininkui būtinas anatomijos žinias, o galiausiai paskutinį semestrą pats skaitė plastinės anatomijos paskaitas Dailės fakulteto studentams.
Šiemet minėdami 115-ąsias W. Romanovicziaus gimimo metines, kviečiame Trakų Salos pilies erdvėse, kuriose dirbo ir kūrė patys W. ir A. Romanowicziai, susipažinti su jų darbais bei gyvenimo kelione, kurioje jie 14 metų praleido drauge.
Paroda surengta iš Trakų istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE, Nacionalinio muziejaus Varšuvoje rinkinių, W. Romanowicziaus giminių bei kitų privačių kolekcijų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Ekspozicijoje panaudotos ištraukos iš W. Romanowicziaus dienoraščių.
Dviejų dailininko kelią pasirinkusių jaunų žmonių gyvenimo linijos susikirto 1930 m. Vilniuje – anuomet viename iš svarbiausių Antrosios Lenkijos Respublikos kultūrinių centrų. Iš Naugarduko krašto atvykęs baltarusių ir rusų kilmės Walenty Romanowiczius (1911–1945) ir iš Varšuvos kilusi Aldona Nebelska (1909–2009) tais pačiais metais pradėjo studijas Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete. Įvairias dailės sritis apimančios studijos teikė galimybę bendrauti su iškiliausiais to meto Vilniaus menininkais. Dailės fakultete jiems dėstė F. Ruszczycas, L. Sleńdzińskis, B. Kubickis, J. Bułhakas, J. Hoppenas ir kiti. Būtent Jerzy Hoppenas tapo svarbiausiu Walenty mokytoju – jų užsimezgęs ryšys padarė didžiausią įtaką jauno dailininko formavimuisi. Baigę dailės mokslus, Walenty ir Aldona nenutraukė kontaktų su Dailės fakultetu, buvo aktyvūs Vilniaus dailininkų bendruomenės nariai. Net ir pasukęs į medicinos kryptį, Walenty rado sąlytį su menu. Studijuodamas Medicinos fakultete jis gilino dailininkui būtinas anatomijos žinias, o galiausiai paskutinį semestrą pats skaitė plastinės anatomijos paskaitas Dailės fakulteto studentams.
Šiemet minėdami 115-ąsias W. Romanovicziaus gimimo metines, kviečiame Trakų Salos pilies erdvėse, kuriose dirbo ir kūrė patys W. ir A. Romanowicziai, susipažinti su jų darbais bei gyvenimo kelione, kurioje jie 14 metų praleido drauge.
Paroda surengta iš Trakų istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE, Nacionalinio muziejaus Varšuvoje rinkinių, W. Romanowicziaus giminių bei kitų privačių kolekcijų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Ekspozicijoje panaudotos ištraukos iš W. Romanowicziaus dienoraščių.
