Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Naujas kūrinys!

Esame dėkingi dailininko ir restauruotojo Ignaco Kliukovskio (1908-1978) artimiesiems už dovaną. 2016 m. balandžio mėnesį Vilniuje lankęsis Gdanske gyvenantis dailininko sūnus Karolis Kliukovskis (Karol Klukowski) Lietuvos dailės fondui padovanojo jų šeimai priklausantį paveikslą Ponios D. portretas, sukurtą 1937 m.

Studijų Prancūzijoje laikotarpiu I. Kliukovskio nutapytas Ponios D. portretas, kartu su drobe Juodaodė, 1937 m. birželį buvo eksponuoti dailės salone Versalyje vykusioje parodoje.  Šios drobės reprodukcija ir trumpa autoriaus kūrybos apžvalga publikuota žurnale „La Revue Moderne“, kur meno kritikas Clementas Morro Ponios D. portretą įvardino kaip aukščiausios klasės kūrinį.

Karolis Kliukovskis taip pat pasidalino su Lietuvos dailės fondu archyvine medžiaga, susijusia su I. Klukovskio kūryba, suteikė galimybę susiskaitmeninti fotografijas.

Lietuvos dailės fondas primena, kad dailininkas ir restauruotojas Ignacas Kliukovskis gimė 1908 m. gegužės 30 d.  Latavėnų kaime (dabar Anykščių r.). Užaugo Ukrainoje, 1919 m. apsigyveno Vilniuje, kur 1925 m. baigė gimnaziją. Dailės pradmenis įgijo pas dailininko ir fotografo Stanislovo Filiberto Fleury dukterį, piešėją ir pedagogę Vaclovą Fleury. 1925-1927 m. mokėsi Vilniaus dailininkų draugijos piešimo kursuose. Kaip laisvasis klausytojas nuo 1927 m. lankė užsiėmimus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete: tapybą pas Liudomirą Slendzinskį ir Ferdinandą Ruščicą, piešimą pas Benediktą Kubickį, meninę fotografiją pas Janą Bulhaką. Dalyvavo šv. Luko cecho veikloje. 1932 m. išvyko į Paryžių, studijavo Nacionalinėje aukštojoje dailės mokykloje (École des Beaux Arts) iki 1937 m. Po studijų sugrįžo į Vilnių, kur gyveno ir kūrė iki karo pabaigos. 1945 m. repatrijavo į Lenkiją. Iki 1975 m. dirbo tapybos restauratorium Gdansko restauracinėse dirbtuvėse. Mirė 1978 m. balandžio 19 d. Gdanske.

Tapė portretus, miesto ir gamtos peizažus, ypač mėgo marinistinį žanrą. Parodose pradėjo dalyvauti studijų Paryžiuje laikotarpiu, darbus eksponavo lenkų dailės ekspozicijose Paryžiuje, 1939 ir 1940 m. dalyvavo parodose Vilniuje, daugelyje parodų Lenkijoje po karo. 1946 m., 1969 m., 1974 m. surengė individualias parodas Gdanske. Nuo 1937 m. priklausė lenkų dailininkų draugijai „Zachęta“, dalyvavo Vilniaus dailės rėmimo draugijos (Wileńskie Towarzystwo Szerzenia Kultury Sztuk Plastycznych) veikloje, nuo 1949 m. Lenkijos dailininkų sąjungos narys.

Esame dėkingi dailininko ir restauruotojo Ignaco Kliukovskio (1908-1978) artimiesiems už dovaną. 2016 m. balandžio mėnesį Vilniuje lankęsis Gdanske gyvenantis dailininko sūnus Karolis Kliukovskis (Karol Klukowski) Lietuvos dailės fondui padovanojo jų šeimai priklausantį paveikslą Ponios D. portretas, sukurtą 1937 m.

Studijų Prancūzijoje laikotarpiu I. Kliukovskio nutapytas Ponios D. portretas, kartu su drobe Juodaodė, 1937 m. birželį buvo eksponuoti dailės salone Versalyje vykusioje parodoje.  Šios drobės reprodukcija ir trumpa autoriaus kūrybos apžvalga publikuota žurnale „La Revue Moderne“, kur meno kritikas Clementas Morro Ponios D. portretą įvardino kaip aukščiausios klasės kūrinį.

Karolis Kliukovskis taip pat pasidalino su Lietuvos dailės fondu archyvine medžiaga, susijusia su I. Klukovskio kūryba, suteikė galimybę susiskaitmeninti fotografijas.

Lietuvos dailės fondas primena, kad dailininkas ir restauruotojas Ignacas Kliukovskis gimė 1908 m. gegužės 30 d.  Latavėnų kaime (dabar Anykščių r.). Užaugo Ukrainoje, 1919 m. apsigyveno Vilniuje, kur 1925 m. baigė gimnaziją. Dailės pradmenis įgijo pas dailininko ir fotografo Stanislovo Filiberto Fleury dukterį, piešėją ir pedagogę Vaclovą Fleury. 1925-1927 m. mokėsi Vilniaus dailininkų draugijos piešimo kursuose. Kaip laisvasis klausytojas nuo 1927 m. lankė užsiėmimus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete: tapybą pas Liudomirą Slendzinskį ir Ferdinandą Ruščicą, piešimą pas Benediktą Kubickį, meninę fotografiją pas Janą Bulhaką. Dalyvavo šv. Luko cecho veikloje. 1932 m. išvyko į Paryžių, studijavo Nacionalinėje aukštojoje dailės mokykloje (École des Beaux Arts) iki 1937 m. Po studijų sugrįžo į Vilnių, kur gyveno ir kūrė iki karo pabaigos. 1945 m. repatrijavo į Lenkiją. Iki 1975 m. dirbo tapybos restauratorium Gdansko restauracinėse dirbtuvėse. Mirė 1978 m. balandžio 19 d. Gdanske.

Tapė portretus, miesto ir gamtos peizažus, ypač mėgo marinistinį žanrą. Parodose pradėjo dalyvauti studijų Paryžiuje laikotarpiu, darbus eksponavo lenkų dailės ekspozicijose Paryžiuje, 1939 ir 1940 m. dalyvavo parodose Vilniuje, daugelyje parodų Lenkijoje po karo. 1946 m., 1969 m., 1974 m. surengė individualias parodas Gdanske. Nuo 1937 m. priklausė lenkų dailininkų draugijai „Zachęta“, dalyvavo Vilniaus dailės rėmimo draugijos (Wileńskie Towarzystwo Szerzenia Kultury Sztuk Plastycznych) veikloje, nuo 1949 m. Lenkijos dailininkų sąjungos narys.