Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta advokatų kontoros LAWIN paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“

Paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“ yra advokatų kontoros LAWIN Vilniaus biuro veiklos 20-mečio renginys. Sukakties paminėjimas suteikė progą pakviesti visuomenę susipažinti su kontoros sukauptomis dailės vertybėmis. Paroda teminė: joje pristatomi kūriniai atskleidžia, kaip įsivaizdavo ir vaizdavo moterį XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos dailininkai, t. y. Lietuvoje gimę, studijavę, gyvenę autoriai, nepriklausomai nuo jų nacionalinės kilmės.

Parodoje pateiktas vizualinis pasakojimas suskirstytas į aštuonias dalis: „Atvaizdas atminčiai“, „Įkūnyta vizija“, „Vaikystės žavesys“, „Motina“, „Dirbančioji“, „Geidžiamoji“, „Kraštotyrininko žvilgsniu“, „Natūros studijų objektas“. Kiekvieną šių dalių lydi trumpas kuratorės dr. Giedrės Jankevičiūtės komentaras, kurį praplečia jos parengtos atskirų kūrinių anotacijos.

Parodos žiūrovams suteikiama galimybė susipažinti su šalies dailės rinkoje cirkuliuojančiais pripažintų Lietuvos dailininkų darbais, taip pat su muziejų rinkiniuose mažiau reprezentuojamų autorių kūriniais, taip sugrąžinant kitose šalyse atsidūrusį lituanistinį paveldą. Šiuo požiūriu dėmesio ypač nusipelno į nacionalinį dailės istorijos diskursą iki šiol neįtrauktų autorių, pirmiausia, Stepono Batoro universiteto dailės fakulteto absolventų (Halinos Bobaryko-Modelskos, Kuzmos Čurylo, Mykolo Dobriako, Edvardo Karniejaus ir kt.) tapyba. Tačiau didžiausios kolekcijos vertybės – mūsų dailės klasikų Antano Gudaičio, Jono Mackevičiaus, Kanuto Rusecko, Pranciškaus Smuglevičiaus, Kazimiero Stabrausko, Adomo Varno, Justino Vienožinskio palikimo pavyzdžiai, nemažas Stasio Ušinsko įvairių laikotarpių kūrinių rinkinys, ankstyvieji Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio paveikslai, retos Juozo Zikaro ir Petro Rimšos skulptūrų bronzinės išliejos, taip pat darbai, priskirtini Vytauto Kašubos, Antano Martinaičio, Audronės Petrašiūnaitės, Jono Rimšos, Adolfo Valeškos aukso fondui.

Dailės kolekcionavimas nuo seniausių laikų reiškė privačių asmenų finansinę paramą dailės kūrybai ir sklaidai, kurią vykdo patys dailininkai, juos atstovaujančios galerijos, antikvarai, aukcionų namai. Kitaip sakant, dailės kolekcionavimas – viena meninės kultūros mecenavimo formų. Taigi dailės kolekcijų skaičius, jų meninė kokybė reiškia visuomenės gyvybingumą, jos kūrybines galias, esmingai prisidedančias prie bendrosios gerovės užtikrinimo. LAWIN kolekcijos paroda patvirtina, kad greta visuotinai žinomų užsienio lietuvių kolekcininkų ir mecenatų Kazio Varnelio arba Mykolo Žilinsko kyla šiuolaikiniai mecenatai, skatinantys prisiminti XX a. pradžioje nacionalinių dailės rinkinių pagrindus dėjusių dailės rinkėjų – gydytojų, inžinierių, dvarininkų, kariškių, kunigų ir be abejo teisininkų vardus.

Paroda veikia: 2012 spalio 12 – lapkričio 11 d.

Parodos rengėjai: advokatų kontora LAWIN ir Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija

Parodos kuratorė: Giedrė Jankevičiūtė

Parodos koordinatoriai: Ernestas Parulskis (NDG), Jurgita Semenauskienė (LAWIN)

Parodos architektas: Rokas Kilčiauskas (Processoffice)

Parodos grafinis dizainas: Sigutė Chlebinskaitė

Paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“ yra advokatų kontoros LAWIN Vilniaus biuro veiklos 20-mečio renginys. Sukakties paminėjimas suteikė progą pakviesti visuomenę susipažinti su kontoros sukauptomis dailės vertybėmis. Paroda teminė: joje pristatomi kūriniai atskleidžia, kaip įsivaizdavo ir vaizdavo moterį XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos dailininkai, t. y. Lietuvoje gimę, studijavę, gyvenę autoriai, nepriklausomai nuo jų nacionalinės kilmės.

Parodoje pateiktas vizualinis pasakojimas suskirstytas į aštuonias dalis: „Atvaizdas atminčiai“, „Įkūnyta vizija“, „Vaikystės žavesys“, „Motina“, „Dirbančioji“, „Geidžiamoji“, „Kraštotyrininko žvilgsniu“, „Natūros studijų objektas“. Kiekvieną šių dalių lydi trumpas kuratorės dr. Giedrės Jankevičiūtės komentaras, kurį praplečia jos parengtos atskirų kūrinių anotacijos.

Parodos žiūrovams suteikiama galimybė susipažinti su šalies dailės rinkoje cirkuliuojančiais pripažintų Lietuvos dailininkų darbais, taip pat su muziejų rinkiniuose mažiau reprezentuojamų autorių kūriniais, taip sugrąžinant kitose šalyse atsidūrusį lituanistinį paveldą. Šiuo požiūriu dėmesio ypač nusipelno į nacionalinį dailės istorijos diskursą iki šiol neįtrauktų autorių, pirmiausia, Stepono Batoro universiteto dailės fakulteto absolventų (Halinos Bobaryko-Modelskos, Kuzmos Čurylo, Mykolo Dobriako, Edvardo Karniejaus ir kt.) tapyba. Tačiau didžiausios kolekcijos vertybės – mūsų dailės klasikų Antano Gudaičio, Jono Mackevičiaus, Kanuto Rusecko, Pranciškaus Smuglevičiaus, Kazimiero Stabrausko, Adomo Varno, Justino Vienožinskio palikimo pavyzdžiai, nemažas Stasio Ušinsko įvairių laikotarpių kūrinių rinkinys, ankstyvieji Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio paveikslai, retos Juozo Zikaro ir Petro Rimšos skulptūrų bronzinės išliejos, taip pat darbai, priskirtini Vytauto Kašubos, Antano Martinaičio, Audronės Petrašiūnaitės, Jono Rimšos, Adolfo Valeškos aukso fondui.

Dailės kolekcionavimas nuo seniausių laikų reiškė privačių asmenų finansinę paramą dailės kūrybai ir sklaidai, kurią vykdo patys dailininkai, juos atstovaujančios galerijos, antikvarai, aukcionų namai. Kitaip sakant, dailės kolekcionavimas – viena meninės kultūros mecenavimo formų. Taigi dailės kolekcijų skaičius, jų meninė kokybė reiškia visuomenės gyvybingumą, jos kūrybines galias, esmingai prisidedančias prie bendrosios gerovės užtikrinimo. LAWIN kolekcijos paroda patvirtina, kad greta visuotinai žinomų užsienio lietuvių kolekcininkų ir mecenatų Kazio Varnelio arba Mykolo Žilinsko kyla šiuolaikiniai mecenatai, skatinantys prisiminti XX a. pradžioje nacionalinių dailės rinkinių pagrindus dėjusių dailės rinkėjų – gydytojų, inžinierių, dvarininkų, kariškių, kunigų ir be abejo teisininkų vardus.

Paroda veikia: 2012 spalio 12 – lapkričio 11 d.

Parodos rengėjai: advokatų kontora LAWIN ir Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija

Parodos kuratorė: Giedrė Jankevičiūtė

Parodos koordinatoriai: Ernestas Parulskis (NDG), Jurgita Semenauskienė (LAWIN)

Parodos architektas: Rokas Kilčiauskas (Processoffice)

Parodos grafinis dizainas: Sigutė Chlebinskaitė