LAUKINĖS SIELOS. BALTIJOS ŠALIŲ SIMBOLIZMAS

2018 m. balandžio 10 d., Orsė muziejuje (Musée d'Orsay) Paryžiuje bus atidaryta paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas".

2018-ieji - ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių šimtmetį.

Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, 2015 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą - parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų - Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius Rodolphe'as Rapetti. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi - daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra.

Nuo 2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. Tuometinė Prancūzijos kultūros ministrė Audray Azoulay pabrėžė šio projekto reikšmę ir išreiškė jam savo paramą. Paryžius sutiko priimti parodą, tapsiančią itin svarbiu Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo kultūrinės diplomatijos programos renginiu. Projekto globėjai - Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimonds Vējonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas" vyks 2018 m. balandžio 10 d.- liepos 15 d. Orsė muziejuje Paryžiuje. Prancūzijos ir tarptautinei žiūrovų auditorijai bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Projektu siekiama atverti profesionalią, to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos kultūrą, taip pat - ir Baltijos šalių meną.

Šio meninio judėjimo temos - mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas - atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentlio, Vilhelmo Purv+čio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo ir Konrado Vilhelmo M¦gio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. 

Parodos koncepcijos autorius R. Rapetti - žymus Europos simbolizmo tyrinėtojas, monografijos Simbolizmas (Le Symbolisme, Paris: Flammarion, 2005) autorius, domėjęsis ir Baltijos šalių menu. Pasak jo, „paroda atskleis įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas".

Parodą taip pat lydės plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą.

Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai - muziejų kuratoriai - glaudžiai bendradarbiauja su R. Rapetti, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba.

Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę - tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime" (L'Exposition internationale des arts et techniques appliqu←s ą la vie moderne). 2018 m. vyksianti paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, siūlo naują koncepciją, leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX-XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.

Po pristatymo Paryžiuje - 2018 m. rudenį - parodą numatoma eksponuoti Estijos dailės muziejuje Taline, vėliau - Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. 

Advokatų kontora 'Ellex Valiunas' šiai parodai skolino Stanislovo Jarockio paveikslą Šventoji Žemaitija (1910). 

Kuratorius Rodolphe Rapetti

Iliustracija: Johann Walter, Jeune paysanne, 1904 © Photo Normunds Braslinš

Informacija parengta pagal ELTA pranešimą. Skaityti daugiau

2018 m. balandžio 10 d., Orsė muziejuje (Musée d'Orsay) Paryžiuje bus atidaryta paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas".

2018-ieji - ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių šimtmetį.

Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, 2015 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą - parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų - Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius Rodolphe'as Rapetti. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi - daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra.

Nuo 2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. Tuometinė Prancūzijos kultūros ministrė Audray Azoulay pabrėžė šio projekto reikšmę ir išreiškė jam savo paramą. Paryžius sutiko priimti parodą, tapsiančią itin svarbiu Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo kultūrinės diplomatijos programos renginiu. Projekto globėjai - Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimonds Vējonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas" vyks 2018 m. balandžio 10 d.- liepos 15 d. Orsė muziejuje Paryžiuje. Prancūzijos ir tarptautinei žiūrovų auditorijai bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Projektu siekiama atverti profesionalią, to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos kultūrą, taip pat - ir Baltijos šalių meną.

Šio meninio judėjimo temos - mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas - atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentlio, Vilhelmo Purv+čio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo ir Konrado Vilhelmo M¦gio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. 

Parodos koncepcijos autorius R. Rapetti - žymus Europos simbolizmo tyrinėtojas, monografijos Simbolizmas (Le Symbolisme, Paris: Flammarion, 2005) autorius, domėjęsis ir Baltijos šalių menu. Pasak jo, „paroda atskleis įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas".

Parodą taip pat lydės plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą.

Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai - muziejų kuratoriai - glaudžiai bendradarbiauja su R. Rapetti, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba.

Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę - tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime" (L'Exposition internationale des arts et techniques appliqu←s ą la vie moderne). 2018 m. vyksianti paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, siūlo naują koncepciją, leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX-XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.

Po pristatymo Paryžiuje - 2018 m. rudenį - parodą numatoma eksponuoti Estijos dailės muziejuje Taline, vėliau - Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. 

Advokatų kontora 'Ellex Valiunas' šiai parodai skolino Stanislovo Jarockio paveikslą Šventoji Žemaitija (1910). 

Kuratorius Rodolphe Rapetti

Iliustracija: Johann Walter, Jeune paysanne, 1904 © Photo Normunds Braslinš

Informacija parengta pagal ELTA pranešimą. Skaityti daugiau