Juslinė paroda „Kosminis choras“
Rugsėjo 25 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma juslinė paroda „Kosminis choras“ pasakojanti apie gamtos vaizdavimą nuo Dürerio iki Rubenso.
Naujoje Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje dėmesys sutelkiamas į peizažo žanro raidą Vakarų Europos mene, taip pat į poeziją ir lankytojų jusles.
Du kūrinius šiai parodai skolino ir Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE.
Paroda „Kosminis choras. Peizažai sakralinėje dailėje ir literatūroje“ pirmąkart sutelkė Lietuvos muziejų kolekcijose saugomus Dürerio, Rubenso, Giovanio Bellinio ir kitų Vakarų Europos ir Lietuvos meistrų darbus, kurie, sutelkti į viena, pasakoja, kaip kito gamtos suvokimas ir vaizdavimas Renesanso ir Baroko epochų sandūroje.
„Vienas pagrindinių parodos akcentų – Peteriui Pauliui Rubensui priskiriamas paveikslas „Nukryžiuotasis“ iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos. Šis XVII a. pradžioje nutapytas darbas atskleidžia, kaip peizažas dailėje įgavo kontempliatyvų vaidmenį. Šventieji gamtos apsuptyje turėjo įkvėpti vidinius apmąstymus ir paskatinti pamaldumą. Tokią pačią funkciją atlieka ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos ištraukos, eksponuojamos greta vienalaikių dailės kūrinių“, – pasakoja parodos kuratorius dr. Tomas Riklius.
Parodoje pristatomos peizažo žanro ištakos Renesanso dailėje, socialiniai ir religiniai pokyčiai, lėmę pokyčius sakralinėje dailėje ir pamaldumo praktikoje, ir vėlesnės peizažo žanro variacijos. Dėmesys skiriamas ne tik bendroms stilistinėms tendencijoms, bet ir unikaliems tapybos reiškiniams, kurie atsirado kintant gamtos supratimui ir pamaldumo praktikoms. Vienas iš tokių reiškinių – Šiaurės Italijoje susiformavęs subžanras vaizduoti Švč. Mergelę Mariją gėlių vainike. Tokį dailės darbą Lietuvoje galima išvysti Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.
„Parodoje norėjome atkreipti dėmesį į tai, kas neretai praleidžiama kaip nesvarbu ir vertinama tik kaip fonas, – t. y. į gamtos vaizdavimą senojoje dailėje. Šis klausimas dar plačiau gvildenamas parodos kataloge, kuriame pristatoma peizažo raida sakralinėje dailėje nuo Renesanso iki Baroko“, – teigia Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.
Greta dailės kūrinių ir Sarbievijaus poezijos ištraukų lankytojų jusles žadins specialiai parodai sukurta Mariaus Juknevičiaus garso instaliacija, atgaivinanti Sarbievijaus poezijos skambesį lotynų kalba, ir Viliaus Malinausko sukomponuotas kvapas, perteikiantis sakralinės erdvės ir augalijos dermę.
Kuratorius dr. Tomas Riklius
Koordinatorės: Indraja Kubilytė-Bogan, dr. Laura Petrauskaitė, Akvilė Melkūnaitė, Ramunė Savickaitė, Greta Šenderovienė
Architektė Simona Paplauskaitė
Dizaineris Jurgis Griškevičius
Ekspozicijos įrengimo darbus atliko Martynas Jakaitis
Garso instaliacijos autorius Marius Juknevičius
Šviesos dailininkas Justas Bø
Parodos kvapo autoriai „Smells Like Spells“
Redaktorė Audra Kairienė
Vertėja Greta Kaikarytė
Eksponatus skolino: Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurliono dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, Kauno arkivyskupijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus ir Žemaičių dailės muziejus.
Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba
Parodos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Artuma“, „IQ“, „Kelionė“, „Magnificat“
Rugsėjo 25 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma juslinė paroda „Kosminis choras“ pasakojanti apie gamtos vaizdavimą nuo Dürerio iki Rubenso.
Naujoje Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje dėmesys sutelkiamas į peizažo žanro raidą Vakarų Europos mene, taip pat į poeziją ir lankytojų jusles.
Du kūrinius šiai parodai skolino ir Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE.
Paroda „Kosminis choras. Peizažai sakralinėje dailėje ir literatūroje“ pirmąkart sutelkė Lietuvos muziejų kolekcijose saugomus Dürerio, Rubenso, Giovanio Bellinio ir kitų Vakarų Europos ir Lietuvos meistrų darbus, kurie, sutelkti į viena, pasakoja, kaip kito gamtos suvokimas ir vaizdavimas Renesanso ir Baroko epochų sandūroje.
„Vienas pagrindinių parodos akcentų – Peteriui Pauliui Rubensui priskiriamas paveikslas „Nukryžiuotasis“ iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos. Šis XVII a. pradžioje nutapytas darbas atskleidžia, kaip peizažas dailėje įgavo kontempliatyvų vaidmenį. Šventieji gamtos apsuptyje turėjo įkvėpti vidinius apmąstymus ir paskatinti pamaldumą. Tokią pačią funkciją atlieka ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos ištraukos, eksponuojamos greta vienalaikių dailės kūrinių“, – pasakoja parodos kuratorius dr. Tomas Riklius.
Parodoje pristatomos peizažo žanro ištakos Renesanso dailėje, socialiniai ir religiniai pokyčiai, lėmę pokyčius sakralinėje dailėje ir pamaldumo praktikoje, ir vėlesnės peizažo žanro variacijos. Dėmesys skiriamas ne tik bendroms stilistinėms tendencijoms, bet ir unikaliems tapybos reiškiniams, kurie atsirado kintant gamtos supratimui ir pamaldumo praktikoms. Vienas iš tokių reiškinių – Šiaurės Italijoje susiformavęs subžanras vaizduoti Švč. Mergelę Mariją gėlių vainike. Tokį dailės darbą Lietuvoje galima išvysti Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.
„Parodoje norėjome atkreipti dėmesį į tai, kas neretai praleidžiama kaip nesvarbu ir vertinama tik kaip fonas, – t. y. į gamtos vaizdavimą senojoje dailėje. Šis klausimas dar plačiau gvildenamas parodos kataloge, kuriame pristatoma peizažo raida sakralinėje dailėje nuo Renesanso iki Baroko“, – teigia Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.
Greta dailės kūrinių ir Sarbievijaus poezijos ištraukų lankytojų jusles žadins specialiai parodai sukurta Mariaus Juknevičiaus garso instaliacija, atgaivinanti Sarbievijaus poezijos skambesį lotynų kalba, ir Viliaus Malinausko sukomponuotas kvapas, perteikiantis sakralinės erdvės ir augalijos dermę.
Kuratorius dr. Tomas Riklius
Koordinatorės: Indraja Kubilytė-Bogan, dr. Laura Petrauskaitė, Akvilė Melkūnaitė, Ramunė Savickaitė, Greta Šenderovienė
Architektė Simona Paplauskaitė
Dizaineris Jurgis Griškevičius
Ekspozicijos įrengimo darbus atliko Martynas Jakaitis
Garso instaliacijos autorius Marius Juknevičius
Šviesos dailininkas Justas Bø
Parodos kvapo autoriai „Smells Like Spells“
Redaktorė Audra Kairienė
Vertėja Greta Kaikarytė
Eksponatus skolino: Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurliono dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, Kauno arkivyskupijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus ir Žemaičių dailės muziejus.
Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba
Parodos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Artuma“, „IQ“, „Kelionė“, „Magnificat“
