Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos
Tokia išsami paroda, skirta vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui Antanui Samuoliui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama po 25 metų pertraukos. Savo apimtimi ir kūrinių skaičiumi ji, ko gero, neprilygsta iki tol buvusioms apžvalginėms Samuolio parodoms. Joje eksponuojami 45 Samuolio kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų bei privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino net devynios atminties institucijos, privatūs muziejai „Mo“, „Tartle“ (Saulėgrąžos ir Su krepšiu) galerija „The Room“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje netgi sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“.
Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, jis mirė jaunas, darbų yra išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra menininkų inspiracijos šaltinis. „Todėl, – sako generalinė direktorė Daina Kamarauskienė, – itin džiaugiamės galėdami pristatyti ryškiausius Samuolio kūrinius vienoje parodoje ir parodyti šiuolaikinių menininkų kūrybą, kurią įkvėpė ikoninis Samuolio paveikslas „Geltona moteris“. Šiai egzotiško grožio moteriai, kuri tapo visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta į klausimus: kas ji, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia neįtikėtinai įdomia veikla ji užsiėmė. Į klausimus padės atsakyti ne tik fotodokumentika, bet ir jos asmeniniai daiktai bei kūriniai. O greta – visa plejada šiuolaikinių menininkų kūrinių, kuriuos įkvėpė optimistinė geltona spalva, moters įvaizdis ar raudona gėlė. Daugeliui parodos autorių Samuolis yra tapęs beveik mitine figūra, tapytojų „dievu“ ir jų kūrybos kamertonu. 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes šio paveikslo parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris, padalinta pusiau“ (2015 / 2024).
Ruošiantis parodai buvo atlikta daug tyrimų, ieškant paveikslų sukūrimo ar gyvenimo istorijų, tačiau parodos partnerių P. Gudyno restauravimo centro specialistų dėka atlikti net 7 kūrinių fizikiniai ir cheminiai tyrimai. Kas buvo atrasta ištyrus juos rentgenogramomis, taip pat bus atskleista žiūrovui.
Didelė parodos edukacinė erdvė leis ir pailsėti, ir kurti, ir įsijausti į Samuolio kūrybą, o kiekvienas norintis tapti Samuolio „modeliu“ galės papozuoti įrengtoje portreto atmosferą perteikiančioje aplinkoje ir tapti piešinio, tapybos darbo ar fotografijos įkvėpimu.
Parodos kuratorės: Genovaitė Bartulienė, Inesa Kuliavaitė-Čepaitienė
Parodos architektai: Rasa Butiškytė, Saulius Valius
Parodos dizainerė: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
Tokia išsami paroda, skirta vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui Antanui Samuoliui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama po 25 metų pertraukos. Savo apimtimi ir kūrinių skaičiumi ji, ko gero, neprilygsta iki tol buvusioms apžvalginėms Samuolio parodoms. Joje eksponuojami 45 Samuolio kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų bei privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino net devynios atminties institucijos, privatūs muziejai „Mo“, „Tartle“ (Saulėgrąžos ir Su krepšiu) galerija „The Room“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje netgi sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“.
Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, jis mirė jaunas, darbų yra išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra menininkų inspiracijos šaltinis. „Todėl, – sako generalinė direktorė Daina Kamarauskienė, – itin džiaugiamės galėdami pristatyti ryškiausius Samuolio kūrinius vienoje parodoje ir parodyti šiuolaikinių menininkų kūrybą, kurią įkvėpė ikoninis Samuolio paveikslas „Geltona moteris“. Šiai egzotiško grožio moteriai, kuri tapo visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta į klausimus: kas ji, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia neįtikėtinai įdomia veikla ji užsiėmė. Į klausimus padės atsakyti ne tik fotodokumentika, bet ir jos asmeniniai daiktai bei kūriniai. O greta – visa plejada šiuolaikinių menininkų kūrinių, kuriuos įkvėpė optimistinė geltona spalva, moters įvaizdis ar raudona gėlė. Daugeliui parodos autorių Samuolis yra tapęs beveik mitine figūra, tapytojų „dievu“ ir jų kūrybos kamertonu. 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes šio paveikslo parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris, padalinta pusiau“ (2015 / 2024).
Ruošiantis parodai buvo atlikta daug tyrimų, ieškant paveikslų sukūrimo ar gyvenimo istorijų, tačiau parodos partnerių P. Gudyno restauravimo centro specialistų dėka atlikti net 7 kūrinių fizikiniai ir cheminiai tyrimai. Kas buvo atrasta ištyrus juos rentgenogramomis, taip pat bus atskleista žiūrovui.
Didelė parodos edukacinė erdvė leis ir pailsėti, ir kurti, ir įsijausti į Samuolio kūrybą, o kiekvienas norintis tapti Samuolio „modeliu“ galės papozuoti įrengtoje portreto atmosferą perteikiančioje aplinkoje ir tapti piešinio, tapybos darbo ar fotografijos įkvėpimu.
Parodos kuratorės: Genovaitė Bartulienė, Inesa Kuliavaitė-Čepaitienė
Parodos architektai: Rasa Butiškytė, Saulius Valius
Parodos dizainerė: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
