Vilnius. Žiemos rytas

Romantišką, bet realų žiemiško Vilniaus vaizdą pro savo tuometinių namų Pilies gatvėje langą nutapė Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto dėstytojas Tymonas Niesiolovskis (1882–1965). Iki šių dienų beveik nepakitusį vaizdą atpažinti galima nesunkiai. Kairėje matoma Šv. Jono gatvė, universiteto varpinės bokštas bei šoninis Šv. Jonų bažnyčios fasado fragmentas.

Pilies gatvės 22-as namas garsėjo ir gana intriguojančia istorija. Jame įrengti butai kelis šimtmečius priklausė Vilniaus universitetui, juose buvo įsikūrusi ne viena žymi persona, pavyzdžiui, profesorius Andrius Sniadeckis ir vienas iš Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto steigėjų Ferdinandas Ruščicas. O bene garsiausias pasakojimas, tapęs netgi savotiška miesto legenda, susijęs su medicinos mokslų daktaru Augustu Bekiu – profesorius žuvo 1824 m. savo namuose nutrenktas kamuolinio žaibo. Kaip atsiminimuose rašė Janas Bulhakas, F. Ruščicas buvo įsitikinęs, kad būtent pro jo buto langą žaibas nutrenkė daktarą A. Bekiu (Jan Bułhak, Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu, Vilnius, 2014, p. 206).

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė. „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“, 2023 m. gegužės 23 d. – rugsėjo 3 d., Krokuvos nacionalinis muziejus. Kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski. „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“, lapkričio 9 d. – 2024 m. vasario 2 d., Nacionalinė dailės galerija. Kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski.

Romantišką, bet realų žiemiško Vilniaus vaizdą pro savo tuometinių namų Pilies gatvėje langą nutapė Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto dėstytojas Tymonas Niesiolovskis (1882–1965). Iki šių dienų beveik nepakitusį vaizdą atpažinti galima nesunkiai. Kairėje matoma Šv. Jono gatvė, universiteto varpinės bokštas bei šoninis Šv. Jonų bažnyčios fasado fragmentas.

Pilies gatvės 22-as namas garsėjo ir gana intriguojančia istorija. Jame įrengti butai kelis šimtmečius priklausė Vilniaus universitetui, juose buvo įsikūrusi ne viena žymi persona, pavyzdžiui, profesorius Andrius Sniadeckis ir vienas iš Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto steigėjų Ferdinandas Ruščicas. O bene garsiausias pasakojimas, tapęs netgi savotiška miesto legenda, susijęs su medicinos mokslų daktaru Augustu Bekiu – profesorius žuvo 1824 m. savo namuose nutrenktas kamuolinio žaibo. Kaip atsiminimuose rašė Janas Bulhakas, F. Ruščicas buvo įsitikinęs, kad būtent pro jo buto langą žaibas nutrenkė daktarą A. Bekiu (Jan Bułhak, Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu, Vilnius, 2014, p. 206).

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė. „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“, 2023 m. gegužės 23 d. – rugsėjo 3 d., Krokuvos nacionalinis muziejus. Kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski. „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“, lapkričio 9 d. – 2024 m. vasario 2 d., Nacionalinė dailės galerija. Kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski.