Pylimo gatvė

Zbignevas Kališčakas (1903–1985) mokėsi Stepono Batoro universiteto Dailės skyriuje, 1931–1932 m. tobulinosi Leipcigo grafikos akademijoje, eksperimentavo su įvairiomis grafikos technikomis. Baigęs studijas, dirbo Lenkijos miestų Radomo ir Ostroveco spaustuvėse, po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė Gdanske. Studijų metais sukūrė keletą grafikos aplankų, skirtų Vilniaus motyvams. Sausosios adatos technika išraižyta Pylimo gatvė vaizduoja gatvę, skiriančią senamiestį nuo naujamiesčio. Gatvės perspektyva su žemais nameliais kairėje ir aukštais mūriniais namais dešinėje veda gilyn į centrą, kūrinio dominantę, – Vilniaus choralinę sinagogą su kupolu, iškilusiu virš namų. Dailininkas atidus ne tik architektūrai, bet ir gatvės scenoms, kuriose susiduria miesto gyvenimo priešybės: greta skelbimų stulpo susitinka senas lazda pasirėmęs žydas ir berniūkščiai su dviračiu, o arklių traukiami vežimai prasilenkia su maršrutiniu autobusu. Z. Kališčako kūryba pasižymi modernia grafine raiška, netikėtu rusvos spalvos akcentu monochrominiame vaizde, lengvu, vos įrėžtu adatos štrichu, teikiančiu miestui skaidrumo, erdvumo įspūdį.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)

Zbignevas Kališčakas (1903–1985) mokėsi Stepono Batoro universiteto Dailės skyriuje, 1931–1932 m. tobulinosi Leipcigo grafikos akademijoje, eksperimentavo su įvairiomis grafikos technikomis. Baigęs studijas, dirbo Lenkijos miestų Radomo ir Ostroveco spaustuvėse, po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė Gdanske. Studijų metais sukūrė keletą grafikos aplankų, skirtų Vilniaus motyvams. Sausosios adatos technika išraižyta Pylimo gatvė vaizduoja gatvę, skiriančią senamiestį nuo naujamiesčio. Gatvės perspektyva su žemais nameliais kairėje ir aukštais mūriniais namais dešinėje veda gilyn į centrą, kūrinio dominantę, – Vilniaus choralinę sinagogą su kupolu, iškilusiu virš namų. Dailininkas atidus ne tik architektūrai, bet ir gatvės scenoms, kuriose susiduria miesto gyvenimo priešybės: greta skelbimų stulpo susitinka senas lazda pasirėmęs žydas ir berniūkščiai su dviračiu, o arklių traukiami vežimai prasilenkia su maršrutiniu autobusu. Z. Kališčako kūryba pasižymi modernia grafine raiška, netikėtu rusvos spalvos akcentu monochrominiame vaizde, lengvu, vos įrėžtu adatos štrichu, teikiančiu miestui skaidrumo, erdvumo įspūdį.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)