Vilniaus peizažas su senais ąžuolais

Bronislavas Jamontas (1886–1957), studijavęs Peterburgo dailės akademijoje laisvojo klausytojo teisėmis, buvo įvardijamas kaip Ferdinando Ruščico įpėdinis vadovauti peizažistams Dailės fakultete. 1931-aisiais B. Jamontas pradėjo dirbti F. Ruščico padėjėju, o 1937 m. tapo peizažo tapybos profesoriumi ir iki pat uždarymo dirbo Stepono Batoro universitete. Neoromantinę kūrybos tradiciją plėtojantis menininkas žavėjosi XVIII a. olandų ir Barbizono mokyklos peizažais, tad nenuostabu, kad pats dažnai tapė stilizuotas peizažines kompozicijas. Ypač mėgo vaizduoti galingus senus medžius ir audringus debesis, taigi savo drobėse kūrė ne idiliškus, ramius tobulos gamtos vaizdus, o stengėsi perteikti dramatišką stichiją.

Su Liudomiro Slendzinskio Dailės fakultete plėtojama neoklasika B. Jamontą siejo noras kūrybinio įkvėpimo ieškoti dailės istorijoje. Į tarpukario Vilniaus dailę tapytojas perkėlė XVIII a. peizažus ir XIX a. antrajai pusei būdingą dramatišką žmogaus menkumo prieš galingą gamtą supratimą. Stilizuotų formų B. Jamonto peizažai urbanistinius vaizdus dažnai jungė su gamtos motyvais ir taip kūrė savotišką mistiško miesto įvaizdį, neramią atmosferą. Tokį miestą matome ir Vilniaus peizaže su senais ąžuolais.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Bronislavas Jamontas (1886–1957), studijavęs Peterburgo dailės akademijoje laisvojo klausytojo teisėmis, buvo įvardijamas kaip Ferdinando Ruščico įpėdinis vadovauti peizažistams Dailės fakultete. 1931-aisiais B. Jamontas pradėjo dirbti F. Ruščico padėjėju, o 1937 m. tapo peizažo tapybos profesoriumi ir iki pat uždarymo dirbo Stepono Batoro universitete. Neoromantinę kūrybos tradiciją plėtojantis menininkas žavėjosi XVIII a. olandų ir Barbizono mokyklos peizažais, tad nenuostabu, kad pats dažnai tapė stilizuotas peizažines kompozicijas. Ypač mėgo vaizduoti galingus senus medžius ir audringus debesis, taigi savo drobėse kūrė ne idiliškus, ramius tobulos gamtos vaizdus, o stengėsi perteikti dramatišką stichiją.

Su Liudomiro Slendzinskio Dailės fakultete plėtojama neoklasika B. Jamontą siejo noras kūrybinio įkvėpimo ieškoti dailės istorijoje. Į tarpukario Vilniaus dailę tapytojas perkėlė XVIII a. peizažus ir XIX a. antrajai pusei būdingą dramatišką žmogaus menkumo prieš galingą gamtą supratimą. Stilizuotų formų B. Jamonto peizažai urbanistinius vaizdus dažnai jungė su gamtos motyvais ir taip kūrė savotišką mistiško miesto įvaizdį, neramią atmosferą. Tokį miestą matome ir Vilniaus peizaže su senais ąžuolais.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.