Vilniaus Geležinio fondo aukų knygelė „Vilniaus pasas“

Vilnius, kaip sostinė, tarpukariu buvo kiekvieno lietuvio reikalas. Tai ne tik oficiozinis naratyvas – siekis susigrąžinti istorinę sostinę tapo svarbus daugeliui valstybės piliečių, tad Vilniaus įvaizdžių buvo galima rasti visur: pradedant saldainių dėžutėmis ir baigiant profesionaliais paminklais. Bene įtaigiausias pavyzdys yra Vilniaus pasas – Vilniui vaduoti sąjungos padalinio Vilniaus geležinio fondo platinta aukų knygelė, kurią įsigyti buvo raginami visi Lietuvos Respublikos piliečiai: „dideli ar maži, turtingi ar beturčiai“. Knygelės buvo dekoruotos Vilniaus panoramų bei ikoninių architektūros objektų nuotraukomis, tautinių audinių raštus primenančiais motyvais, o Didžiojo paso dizainui pasirinktas tarpukariu populiarus art deco stilius ir lietuviškos tulpelės.

Sąjungai įmokėjęs atitinkamą auką, paso savininkas įsiklijuodavo žymenį. Surinktos lėšos buvo skiriamos sostinės susigrąžinimo veiklai bei Vilniuje gyvenantiems lietuviams paremti. Prisidėti prie visuomenę vienijančio politinio tikslo buvo kiekvieno Lietuvos gyventojo garbės reikalas, aukoti buvo galima per bene kiekvieną svarbesnį viešą renginį, o valstybės tarnautojai buvo raginami kas mėnesį Vilniaus klausimui skirti dalį savo atlyginimo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Vilnius, kaip sostinė, tarpukariu buvo kiekvieno lietuvio reikalas. Tai ne tik oficiozinis naratyvas – siekis susigrąžinti istorinę sostinę tapo svarbus daugeliui valstybės piliečių, tad Vilniaus įvaizdžių buvo galima rasti visur: pradedant saldainių dėžutėmis ir baigiant profesionaliais paminklais. Bene įtaigiausias pavyzdys yra Vilniaus pasas – Vilniui vaduoti sąjungos padalinio Vilniaus geležinio fondo platinta aukų knygelė, kurią įsigyti buvo raginami visi Lietuvos Respublikos piliečiai: „dideli ar maži, turtingi ar beturčiai“. Knygelės buvo dekoruotos Vilniaus panoramų bei ikoninių architektūros objektų nuotraukomis, tautinių audinių raštus primenančiais motyvais, o Didžiojo paso dizainui pasirinktas tarpukariu populiarus art deco stilius ir lietuviškos tulpelės.

Sąjungai įmokėjęs atitinkamą auką, paso savininkas įsiklijuodavo žymenį. Surinktos lėšos buvo skiriamos sostinės susigrąžinimo veiklai bei Vilniuje gyvenantiems lietuviams paremti. Prisidėti prie visuomenę vienijančio politinio tikslo buvo kiekvieno Lietuvos gyventojo garbės reikalas, aukoti buvo galima per bene kiekvieną svarbesnį viešą renginį, o valstybės tarnautojai buvo raginami kas mėnesį Vilniaus klausimui skirti dalį savo atlyginimo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.