J. Kliačkos gatvė Vilniuje

Žydų geto inspiruotas Elijas Mandelis Grosmanas (1898–1947) sukūrė garsiosios senamiesčio gatvės su arkomis vaizdą. Estampas išraižytas aštriu, temperamentingu štrichu. Dailininkas smalsus vietinio kolorito detalėms: purvinai gatvei su akmenų bruku, skarotai praeivei, arklio traukiamai brikelei. Jį patraukė iškaba su lenkišku užrašu „Sklep futer“ (Kailių parduotuvė) bei ovale nutapyta lapės galva. Tokios archajiškos primityvistinės iškabos Vakaruose jau buvo išnykusios, tad tarpukariu žavėjo atvykėlius, o E. M. Grosmanui priminė jo vaikystės Kobriną. Gatvės vaizdas tikslus, tik pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeistos kairė ir dešinė vaizdo pusės.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė;  „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė

Žydų geto inspiruotas Elijas Mandelis Grosmanas (1898–1947) sukūrė garsiosios senamiesčio gatvės su arkomis vaizdą. Estampas išraižytas aštriu, temperamentingu štrichu. Dailininkas smalsus vietinio kolorito detalėms: purvinai gatvei su akmenų bruku, skarotai praeivei, arklio traukiamai brikelei. Jį patraukė iškaba su lenkišku užrašu „Sklep futer“ (Kailių parduotuvė) bei ovale nutapyta lapės galva. Tokios archajiškos primityvistinės iškabos Vakaruose jau buvo išnykusios, tad tarpukariu žavėjo atvykėlius, o E. M. Grosmanui priminė jo vaikystės Kobriną. Gatvės vaizdas tikslus, tik pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeistos kairė ir dešinė vaizdo pusės.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

Vilnius – Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus Gaono skleidžiama išmintis ir šviesa padėjo Vilniui pelnyti garbingą Lietuvos Jeruzalės vardą. Paklausyti Vilniaus Gaono mokymų į Vilnių atvykdavo religingų žydų ir mokslininkų iš viso pasaulio, miestas tapo žydams svarbiu religijos, mokslo ir jidiš literatūros centru. Poetas Dovydas Einhornas rašė: „Ieškoti uždarbio žmonės važiuodavo į Varšuvą, Odesą, Kijevą – Vilniuje nebuvo galimybių užsidirbti, į Vilnių važiuodavo mokytis.“ XX a. pradžioje Vilniaus, kaip Lietuvos Jeruzalės, vaizdinys iškilo dailėje.

Bero Zalkindo ofortai, publikuoti 1928 m. atvirukų rinkinyje „Vilniaus žydų getas“, kurį galėjo įsigyti į Vilnių atvykę keliautojai, stipriai prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės mito sklaidos. Dailininkas taikliai perteikė žydiškojo miesto aurą, pavaizduodamas svarbiausius objektus: Vilniaus Didžiąją sinagogą ir Mato Strašuno biblioteką, Stiklių ir Mėsinių gatves, žydų kvartalo skersgatvius ir kiemus. Pro Aušros vartus į Vilniaus miesto peripetijas įtraukia Moišės Leibovskio tapybos darbas. Į Ameriką vaikystėje emigravęs Elijas Mendelis Grosmanas, iki 1940 m. daug keliavęs po Europą, 1931 m. lankėsi Vilniuje. Jo ofortas J. Kliačkos gatvė Vilniuje (dab. Marko Antokolskio g.) detaliai vaizduoja žymiąją žydų kvartalo gatvelę su dviem arkomis, namų balkonus ir langines, parduotuvių iškabas, skarotas moteris ir vežimaitį traukiantį arklį. Pastebėtina, kad autorius pagal eskizą raižytame oforte veidrodiškai sukeitė kairę ir dešinę gatvės pusę.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius. Kuratorė Laima Laučkaitė;  „Lietuva litvakų kūryboje“, 2018 birželio 6 d. – lapkričio 16 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Kuratorė Vilma Gradinskaitė