Provincijos menas

Paveikslas nutapytas Romanui Aleknai-Švoinickiui (1845–1915) apsigyvenus Varšuvoje po Tobolsko tremties, kurioje šis bajorų kilmės tapytojas ir Rodų dvaro savininkas atsidūrė nuteistas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Varšuvoje R. Alekna-Švoinickis 1871–1873 m. lankė privačią Wojciecho Gersono (1831–1901) tapybos studiją. Paveikslas Provincijos menas autoportretinis. Tai patvirtina Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma R. Aleknos-Švoinickio su sūnumi nuotrauka. Nors ji daryta apie 1902–1903 m. (dailininkas vedė 1898 m., o fotografuojant jo sūnui galėjo būti treji ar ketveri), t. y. praėjus 30 metų nuo studijų pas W. Gersoną ir kompozicijos Provincijos menas sukūrimo, matyti, kad, net priartėjęs prie 60 metų, R. Alekna-Švoinickis išsaugojo tokį patį energingą, beveik dygų 27-mečio žvilgsnį, vešlumo neprarado ir jo įspūdingi ūsai. Lentynėlė su tapytojo medžiagomis ir įrankiais svarbi norint geriau suprasti kompozicijos turinį, be to, šis natiurmortas gerai atskleidžia R. Aleknos-Švoinickio gebėjimus perteikti natūros medžiagines savybes. Tobulinti savo meistriškumą tapytojui buvo labai svarbu, tad po Varšuvos jis toliau lavino įgūdžius gilias tradicijas turinčioje Miuncheno dailės akademijoje. Matyt, ir pats dailininkas, ir jo kritikai buvo patenkinti scena tapytojo ateljė, nes 1873 m. paveikslas buvo eksponuotas lenkų dailės draugijos „Zachęta“ parodoje (J. Wiercińska, Katalog prac wystawionych w Towarzystwie Zachęty Sztuk Pięknych w Warszawie w latach 1860–1914, Wrocław, 1969, p. 369).

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Romanas Švoinickis (1845–1915) – iš Rodų dvaro (netoli Panevėžio) kilęs ir ten miręs dailininkas, visų pirma žinomas kaip XVII–XVIII a. bajorų buities scenų tapytojas, alegorinių ir simbolinių kompozicijų kūrėjas. Bet jis buvo ir akylas savo laikotarpio įvykių, papročių fiksuotojas. Paveikslas Provincijos menas sukurtas dailininkui gyvenant Varšuvoje, į kurią jis atvyko 1869 m. (dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime po tremties R. Švoinickis ilgai neturėjo teisės grįžti į Lietuvą). Tai labai įdomus ankstyvosios R. Švoinickio kūrybos pavyzdys, sukurtas studijų privačioje Vojcecho Gersono dailės mokykloje laikotarpiu. Paveiksle jau puikiai atsiskleidžia vėlesnei šio dailininko kūrybai būdingi bruožai: istorijos pasakojimas vaizdais, kasdienio gyvenimo buityje pastebėtų, neretai anekdotinių, situacijų pomėgis, sugebėjimas per konkrečius charakteringus personažus kurti apibendrintus, platesnę prasmę ir gilesnę potekstę turinčius įvaizdžius. Kompozicijoje ironiškai vaizduojama scena iš provincijos dailininko gyvenimo – bandydamas įtikinti ne itin mene išprususį pirkėją atrišti savo pinigų kapšelį, dailininkas aistringai kalbina jį įsigyti egzotišką ugnikalnio (turbūt Vezuvijaus) išsiveržimą vaizduojantį paveikslėlį. Taip pašiepiamas provincialus požiūris į dailę, netiesiogiai raginama palaikyti ne banalią, bet aktualias visuomenės problemas atliepiančią, pilietinius idealus įkūnijančią vietinių dailininkų kūrybą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ 2018 m. gegužės 10 d., - 2019 m. gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas)

Paveikslas nutapytas Romanui Aleknai-Švoinickiui (1845–1915) apsigyvenus Varšuvoje po Tobolsko tremties, kurioje šis bajorų kilmės tapytojas ir Rodų dvaro savininkas atsidūrė nuteistas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Varšuvoje R. Alekna-Švoinickis 1871–1873 m. lankė privačią Wojciecho Gersono (1831–1901) tapybos studiją. Paveikslas Provincijos menas autoportretinis. Tai patvirtina Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma R. Aleknos-Švoinickio su sūnumi nuotrauka. Nors ji daryta apie 1902–1903 m. (dailininkas vedė 1898 m., o fotografuojant jo sūnui galėjo būti treji ar ketveri), t. y. praėjus 30 metų nuo studijų pas W. Gersoną ir kompozicijos Provincijos menas sukūrimo, matyti, kad, net priartėjęs prie 60 metų, R. Alekna-Švoinickis išsaugojo tokį patį energingą, beveik dygų 27-mečio žvilgsnį, vešlumo neprarado ir jo įspūdingi ūsai. Lentynėlė su tapytojo medžiagomis ir įrankiais svarbi norint geriau suprasti kompozicijos turinį, be to, šis natiurmortas gerai atskleidžia R. Aleknos-Švoinickio gebėjimus perteikti natūros medžiagines savybes. Tobulinti savo meistriškumą tapytojui buvo labai svarbu, tad po Varšuvos jis toliau lavino įgūdžius gilias tradicijas turinčioje Miuncheno dailės akademijoje. Matyt, ir pats dailininkas, ir jo kritikai buvo patenkinti scena tapytojo ateljė, nes 1873 m. paveikslas buvo eksponuotas lenkų dailės draugijos „Zachęta“ parodoje (J. Wiercińska, Katalog prac wystawionych w Towarzystwie Zachęty Sztuk Pięknych w Warszawie w latach 1860–1914, Wrocław, 1969, p. 369).

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Romanas Švoinickis (1845–1915) – iš Rodų dvaro (netoli Panevėžio) kilęs ir ten miręs dailininkas, visų pirma žinomas kaip XVII–XVIII a. bajorų buities scenų tapytojas, alegorinių ir simbolinių kompozicijų kūrėjas. Bet jis buvo ir akylas savo laikotarpio įvykių, papročių fiksuotojas. Paveikslas Provincijos menas sukurtas dailininkui gyvenant Varšuvoje, į kurią jis atvyko 1869 m. (dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime po tremties R. Švoinickis ilgai neturėjo teisės grįžti į Lietuvą). Tai labai įdomus ankstyvosios R. Švoinickio kūrybos pavyzdys, sukurtas studijų privačioje Vojcecho Gersono dailės mokykloje laikotarpiu. Paveiksle jau puikiai atsiskleidžia vėlesnei šio dailininko kūrybai būdingi bruožai: istorijos pasakojimas vaizdais, kasdienio gyvenimo buityje pastebėtų, neretai anekdotinių, situacijų pomėgis, sugebėjimas per konkrečius charakteringus personažus kurti apibendrintus, platesnę prasmę ir gilesnę potekstę turinčius įvaizdžius. Kompozicijoje ironiškai vaizduojama scena iš provincijos dailininko gyvenimo – bandydamas įtikinti ne itin mene išprususį pirkėją atrišti savo pinigų kapšelį, dailininkas aistringai kalbina jį įsigyti egzotišką ugnikalnio (turbūt Vezuvijaus) išsiveržimą vaizduojantį paveikslėlį. Taip pašiepiamas provincialus požiūris į dailę, netiesiogiai raginama palaikyti ne banalią, bet aktualias visuomenės problemas atliepiančią, pilietinius idealus įkūnijančią vietinių dailininkų kūrybą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ 2018 m. gegužės 10 d., - 2019 m. gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas)