Prie kapinių tvoros

Vienas ankstyviausių V. Kasiulio darbų. Tuo metu už plakatus, vitražą ir tapybą dailininkas jau buvo laimėjęs ne vieną pirmąjį prizą. Paveikslui būdingas klasikinę dailę primenantis tamsus, pilkas, tapybiškai niuansuotas koloritas. Tapyba ekspresyvi, ryškių potėpių, bylojanti apie XX a. meninius interesus. Dailininkas, naudodamas minimalų koloritą, sugeba išreikšti ir dramatišką nuotaiką, ir stingdantį šaltį, ir žmonių artumą sunkią valandą.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Antrojo pasaulinio karo metais Vytautas Kasiulis (1918–1995) buvo laikomas kylančia Lietuvos dailės žvaigžde. 1941 m. baigęs Stasio Ušinsko dekoratyvinės tapybos studiją Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, jis pradėjo dalyvauti parodose ir greitai pelnė populiarumą bei publikos simpatijas ir sulaukė apdovanojimų. Jo kompozicija Pieta (dar žinoma kaip Dievo Motinos skausmas), 1942 m. eksponuota apžvalginėje dailės parodoje Kaune, taip pat buvo įvertinta bendrovės „Spaudos žodis“ premija ( J. M-tis, „Premijuotieji dailininkai“, Naujoji sodyba, 1942, Nr. 6, p. 314). 1943 m. V. Kasiulis, būdamas vos 25-erių, Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengė pirmąją personalinę kūrybos parodą, po kurios apžvalgininkai spaudoje gyrė dailininką dėl tarpukariu taip ir neišpopuliarėjusios siužetinės tapybos atgaivinimo, saloninės tapybos mylėtojus intriguojančių satyrinių kompozicijų, taip pat dėl darbų panašumo į praeities epochų paveikslus. V. Kasiulio karo metų tapyboje vyrauja tamsus koloritas, dramatiška nuotaika, neretai groteskiški, marginalūs personažai. 1944 m. dailininkas išvyko tęsti studijų į Vieną ir į Lietuvą nebegrįžo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vytauto Kasiulio Paryžius“, 2013 m. birželio 28 – rugsėjo 22 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius

Vienas ankstyviausių V. Kasiulio darbų. Tuo metu už plakatus, vitražą ir tapybą dailininkas jau buvo laimėjęs ne vieną pirmąjį prizą. Paveikslui būdingas klasikinę dailę primenantis tamsus, pilkas, tapybiškai niuansuotas koloritas. Tapyba ekspresyvi, ryškių potėpių, bylojanti apie XX a. meninius interesus. Dailininkas, naudodamas minimalų koloritą, sugeba išreikšti ir dramatišką nuotaiką, ir stingdantį šaltį, ir žmonių artumą sunkią valandą.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

Antrojo pasaulinio karo metais Vytautas Kasiulis (1918–1995) buvo laikomas kylančia Lietuvos dailės žvaigžde. 1941 m. baigęs Stasio Ušinsko dekoratyvinės tapybos studiją Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, jis pradėjo dalyvauti parodose ir greitai pelnė populiarumą bei publikos simpatijas ir sulaukė apdovanojimų. Jo kompozicija Pieta (dar žinoma kaip Dievo Motinos skausmas), 1942 m. eksponuota apžvalginėje dailės parodoje Kaune, taip pat buvo įvertinta bendrovės „Spaudos žodis“ premija ( J. M-tis, „Premijuotieji dailininkai“, Naujoji sodyba, 1942, Nr. 6, p. 314). 1943 m. V. Kasiulis, būdamas vos 25-erių, Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengė pirmąją personalinę kūrybos parodą, po kurios apžvalgininkai spaudoje gyrė dailininką dėl tarpukariu taip ir neišpopuliarėjusios siužetinės tapybos atgaivinimo, saloninės tapybos mylėtojus intriguojančių satyrinių kompozicijų, taip pat dėl darbų panašumo į praeities epochų paveikslus. V. Kasiulio karo metų tapyboje vyrauja tamsus koloritas, dramatiška nuotaika, neretai groteskiški, marginalūs personažai. 1944 m. dailininkas išvyko tęsti studijų į Vieną ir į Lietuvą nebegrįžo.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ II (2013). Sudarytoja ir tekstų autorė Nijolė Tumėnienė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Vytauto Kasiulio Paryžius“, 2013 m. birželio 28 – rugsėjo 22 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius