Baltų ratilių puokštė

Jokūbas Šeras (1890–1944) labiausiai garsėjo savo peizažine tapyba. Jis tapė žydišką Vilnių, mėgo vaizduoti Bastūnų kaimo netoli Varanavo (dabar Baltarusija) apylinkes. Galbūt ir kukli ratilių puokštė, įamžinta kaip nerūpestingos taikios vasaros prisiminimas, buvo suskinta kuriame nors šio kaimo darželyje. Antrojo pasaulinio karo metais J. Šeras kalėjo Vilniaus gete. Jis atliko užsakymų geto teatrui, dalyvavo geto menininkų sambūryje, vokiečių užsakymu nutapė senamiesčio vaizdų. Buvo nužudytas Vaivaros koncentracijos stovykloje Estijoje. Dailininko kūrinių išliko Vilniaus ir Varšuvos muziejuose, deja, Vilniaus miesto dailės muziejuje po J. Šero parodos, surengtos karo išvakarėse, likusius paveikslus sunaikino naciai.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Litvakiškoji melancholija ryški tarpukario Vilniaus dailininkų Janušo Treflerio ir Jokūbo Šero kūryboje. Liūdna meno kritikams atrodė Makso Bando tapyba. Prancūzų kritikas N. Frankas rašė: „Kaip tik kosmopolitiškajame Paryžiuje Maksas Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (1939, Apžvalga, 24:7). Įvaldęs sfumato (italų k. fumo – rūkas, sfumato – išnykstantis) tapybos techniką, kai spalvos ar tonai taip subtiliai vienijami, kad sunku atskirti, kada spalva ar tonas pereina vienas į kitą, Bandas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką. Litvakiška melancholija nedingo ir iš sovietmečiu ar posovietiniu laikotarpiu kuriančių dailininkų darbų. Liūdesio simboliu tapo Augustino Savicko peizažas Suglaudžia vakaras sparnus ir Adomo Jacovskio tapyba.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė

Jokūbas Šeras (1890–1944) labiausiai garsėjo savo peizažine tapyba. Jis tapė žydišką Vilnių, mėgo vaizduoti Bastūnų kaimo netoli Varanavo (dabar Baltarusija) apylinkes. Galbūt ir kukli ratilių puokštė, įamžinta kaip nerūpestingos taikios vasaros prisiminimas, buvo suskinta kuriame nors šio kaimo darželyje. Antrojo pasaulinio karo metais J. Šeras kalėjo Vilniaus gete. Jis atliko užsakymų geto teatrui, dalyvavo geto menininkų sambūryje, vokiečių užsakymu nutapė senamiesčio vaizdų. Buvo nužudytas Vaivaros koncentracijos stovykloje Estijoje. Dailininko kūrinių išliko Vilniaus ir Varšuvos muziejuose, deja, Vilniaus miesto dailės muziejuje po J. Šero parodos, surengtos karo išvakarėse, likusius paveikslus sunaikino naciai.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Litvakiškoji melancholija ryški tarpukario Vilniaus dailininkų Janušo Treflerio ir Jokūbo Šero kūryboje. Liūdna meno kritikams atrodė Makso Bando tapyba. Prancūzų kritikas N. Frankas rašė: „Kaip tik kosmopolitiškajame Paryžiuje Maksas Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (1939, Apžvalga, 24:7). Įvaldęs sfumato (italų k. fumo – rūkas, sfumato – išnykstantis) tapybos techniką, kai spalvos ar tonai taip subtiliai vienijami, kad sunku atskirti, kada spalva ar tonas pereina vienas į kitą, Bandas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką. Litvakiška melancholija nedingo ir iš sovietmečiu ar posovietiniu laikotarpiu kuriančių dailininkų darbų. Liūdesio simboliu tapo Augustino Savicko peizažas Suglaudžia vakaras sparnus ir Adomo Jacovskio tapyba.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė