Moters portretas

Polinkį į dailę Vincentas Slendzinskis (1837–1909) paveldėjo iš savo tėvo, Vilniaus meno mokyklos auklėtinio Aleksandro Slendzinskio. Studijuodamas tapybą Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, V. Slendzinskis įsitraukė į kraštiečių studentų konspiracinę veiklą, tad, vos grįžęs į Lietuvą, 1863 m. buvo suimtas, o 1864 m. pradžioje ištremtas į Rusijos gilumą. 1867–1871 m. V. Slendzinskis gyveno Charkove (dab. Ukraina), kur pagarsėjo kaip puikus portretistas. Antrą kartą suimtas 1875 m., jis vėl buvo išsiųstas į šį miestą, kuriame išbuvo iki 1882 m. Į Lietuvą iš tremties grįžo tik 1883 m. Minima, kad vien antruoju Charkovo laikotarpiu V. Slendzinskis nutapė per 250 paveikslų. Deja, dabar žinoma tik dalis šio palikimo. Sprendžiant iš išlikusių kūrinių, dailininkas tapė daug portretų – jie, profesiniu požiūriu, buvo puikūs, tad turėjo neblogą paklausą. Charkove nuo 1805 m. veikė universitetas, į kurį, beje, po 1832 m. pateko ir dalis uždaryto Vilniaus universiteto rinkinių. Didelę Charkovo universiteto studentų dalį sudarė jaunuoliai iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių. Taigi tarp V. Slendzinskio užsakovų galėjo būti ir nemažai tautiečių. Nežinome, kas buvo moteris, kurią dailininkas nutapė 1876 m. Ši vidutinio amžiaus ponia atrodo solidi ir neabejotinai priklauso kilmingųjų luomui – galbūt ji susijusi su miesto inteligentijos sluoksniais. Dailininkas realistiškai perteikė jos susikaupusį veidą, stropiai sukomponuotą šukuoseną, negausius, bet brangius papuošalus.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

Polinkį į dailę Vincentas Slendzinskis (1837–1909) paveldėjo iš savo tėvo, Vilniaus meno mokyklos auklėtinio Aleksandro Slendzinskio. Studijuodamas tapybą Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, V. Slendzinskis įsitraukė į kraštiečių studentų konspiracinę veiklą, tad, vos grįžęs į Lietuvą, 1863 m. buvo suimtas, o 1864 m. pradžioje ištremtas į Rusijos gilumą. 1867–1871 m. V. Slendzinskis gyveno Charkove (dab. Ukraina), kur pagarsėjo kaip puikus portretistas. Antrą kartą suimtas 1875 m., jis vėl buvo išsiųstas į šį miestą, kuriame išbuvo iki 1882 m. Į Lietuvą iš tremties grįžo tik 1883 m. Minima, kad vien antruoju Charkovo laikotarpiu V. Slendzinskis nutapė per 250 paveikslų. Deja, dabar žinoma tik dalis šio palikimo. Sprendžiant iš išlikusių kūrinių, dailininkas tapė daug portretų – jie, profesiniu požiūriu, buvo puikūs, tad turėjo neblogą paklausą. Charkove nuo 1805 m. veikė universitetas, į kurį, beje, po 1832 m. pateko ir dalis uždaryto Vilniaus universiteto rinkinių. Didelę Charkovo universiteto studentų dalį sudarė jaunuoliai iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių. Taigi tarp V. Slendzinskio užsakovų galėjo būti ir nemažai tautiečių. Nežinome, kas buvo moteris, kurią dailininkas nutapė 1876 m. Ši vidutinio amžiaus ponia atrodo solidi ir neabejotinai priklauso kilmingųjų luomui – galbūt ji susijusi su miesto inteligentijos sluoksniais. Dailininkas realistiškai perteikė jos susikaupusį veidą, stropiai sukomponuotą šukuoseną, negausius, bet brangius papuošalus.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius