Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalis

Augantis miestas – laikinoji sostinė Kaunas – turėjo reprezentuoti jauną valstybę ir šiam tikslui dažnai buvo pasitelkiama dailė ir architektūra. Tautiškumo elementas dekore buvo vyraujantis, bet tai nebuvo vienintelis įvaizdis, kuriuo bandyta simboliškai apibendrinti lietuviškąją tapatybę. Kaimiškoji kultūra, tapatinama su lietuvybės išsaugojimu, susipynė su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, o miestiečiai norėjo matyti valstybės sostinę kaip modernų Europos miestą.

Tautiško ir modernaus Kauno jungtis matoma Adomo Galdiko (1893–1969) Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalio ikonografijoje. Modernistinė Kauno vizija aiški ir Arbit Blato (1908–1999) kūrinio Paroda reprodukcijoje. Čia ir radiofono bokštas, ir stilingi miestiečiai greta prabangaus automobilio, o Kauno miesto simbolis tauras įkomponuotas į industrinio pasaulio atributą – krumpliaratį, kurio fragmentas, beje, yra ir A. Galdiko medalyje. Taigi Kauno įvaizdis nebuvo toks vienalytis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jį formuodami kūrėjai rėmėsi ne tik etniškumu, bet ir konservatyvia klasika, romantišku istorizmu bei tarpukario žmogaus pasaulėžiūrai artimomis progreso ir modernizacijos idėjomis.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Augantis miestas – laikinoji sostinė Kaunas – turėjo reprezentuoti jauną valstybę ir šiam tikslui dažnai buvo pasitelkiama dailė ir architektūra. Tautiškumo elementas dekore buvo vyraujantis, bet tai nebuvo vienintelis įvaizdis, kuriuo bandyta simboliškai apibendrinti lietuviškąją tapatybę. Kaimiškoji kultūra, tapatinama su lietuvybės išsaugojimu, susipynė su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, o miestiečiai norėjo matyti valstybės sostinę kaip modernų Europos miestą.

Tautiško ir modernaus Kauno jungtis matoma Adomo Galdiko (1893–1969) Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalio ikonografijoje. Modernistinė Kauno vizija aiški ir Arbit Blato (1908–1999) kūrinio Paroda reprodukcijoje. Čia ir radiofono bokštas, ir stilingi miestiečiai greta prabangaus automobilio, o Kauno miesto simbolis tauras įkomponuotas į industrinio pasaulio atributą – krumpliaratį, kurio fragmentas, beje, yra ir A. Galdiko medalyje. Taigi Kauno įvaizdis nebuvo toks vienalytis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jį formuodami kūrėjai rėmėsi ne tik etniškumu, bet ir konservatyvia klasika, romantišku istorizmu bei tarpukario žmogaus pasaulėžiūrai artimomis progreso ir modernizacijos idėjomis.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.